Serbentų auginimas

Serbentai – tai maistingi ir gydomosiomis savybėmis pasižymintys augalai, kurie yra vertingiausių uogų sąraše. Juose gausu vitamino C, antioksidantų, kurie kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, kraujagyslių sistemai reikalingos geležies, teigiamai širdies darbą veikiančio kalio, padedančio iš organizmo pašalinti nereikalingus skysčius, vitaminų A, E, seleno, karotino, pektinų. Serbentai pagerina apetitą, turi priešuždegiminių savybių, mažina karščiavimą, todėl dažnai galime atrasti šiuos krūmus soduose.

Serbentai yra 3 rūšių:

• Juodieji;
• Raudonieji: Jonkheer van Tets, Viksnes Sarkana, Detvan. Rolan, Tatran , Slovakia;
• Baltieji: Blanka, Versalio baltieji, Jutenbergo baltieji, Olandų baltieji, Zitavija.

Visos serbentų rūšys  nėra reiklios dirvožemiui, tačiau geriausiai auga lengvo priemolio, sausesnėse ir šiltesnėse dirvose. Serbentams parenkama saulėta ir nuo vėjų apsaugota vieta. Jie mėgsta derlingą, purią, neutralią ar silpnai rūgščią, neįmirkstančią priesmėlio ar priemolio dirvą.

Serbentus galima sodinti pavasarį iki vegetacijos pradžios arba rude­nį – pasibaigus vegetacijai. Sodinimo duobė turėtų būti 50-60 cm skersmens ir 40 cm gylio. Su viršutiniu derlinguoju sluoksniu sumaišykite kibirą komposto, 100 g superfosfato, 50 g kalio sulfato. Sunkesnio tipo dirvai reikia daugiau komposto, taip pat galima primaišyti stambiagrūdžio smėlio. Serbentai sodinami tiesiai, o dar geriau – kad būtų kiek palinkę. Žeme užžeriama visa dalis, esanti 4-8 cm žemiau šaknies kaklelio. Įstrižas sodinimas užtikrina geresnį šaknų augimą, be to, plačiau formuojasi nauji ūgliai. Pasodinus reikia mulčiuoti durpėmis, sausa žole. Labai aukštos šakelės nupjaunamos paliekant 10-15 cm su 3-4 pumpurais. Dauguma veislių savidulkės, kai kurios senesnės veislės geriau dera, jei šalia auga kitų veislių krūmai. Uogos sirpti pradeda birželio pabaigoje. Daugelio veislių serbentų sunokusios uogos lieka kabėti ant krūmo. Vėlyvųjų veislių uogas galima valgyti iki pat šalnų. Serbentų derlingiausias laikas – 8-12 metų, nors gerai pri­žiūrimi jie gali derėti, net 20 metų.

Norint užauginti gražių ir stambių uogų derlių, serbentų krūmus būtina genėti. Serbentus geriau genėti rudenį, spalio pradžioje, tačiau galima ir pavasarį, ir vasarą nuskynus derlių. Išpjaunamos senos šakos ir didžioji dalis pirmamečių ūglių – paliekami tik keli, pakeisiantys išpjautas senąsias šakas. Krūmas turėtų turėti 8-12 stiprių stiebų. Pirmametės ar antrametės šakos nešalinamos, nes ant jų bus didžiausias derlius. Taip pat būtinai reikėtų išpjauti gulinčias, aplūžusias, ligų ir kenkėjų pažeistas šakas.

Serbentų ligos

• Deguliai plinta ant lapų, jaunų ūglių, uogų. Apie 1 mm dydžio netaisyklingos formos tamsiai rudos dėmės atsiranda vasarą. Vėliau jos pajuoduoja, pasidaro blizgios ir padidėja dvigubai ar trigubai. Uogos lėčiau noksta, kietėja, praranda skonį. Apsisaugoti nuo šios ligos padeda tręšimas kalio trąšomis. Fungicidais purškiama prieš žydėjimą, po žydėjimo ir nurinkus uogas.
• Viksvinės rūdys pažeidžia jaunas augalo dalis, lapus, žiedus, užsimezgusias uogas. Ant viršutinės lapų pusės atsiranda rausvai rudos ar geltonai oranžinės dėmės. Pažeisti lapai ima džiūti ir nukrinta, uogos susitraukia ir taip pat nukrinta. Ligos sukėlėjų sporos peržiemoja viksvose, todėl jas aplink serbentus reikia nušienauti. Prieš žydėjimą ir po jo purškiama fungicidais.
• Žiedų pilnavidurė pakeičia serbentų žiedus ir lapus – lapai pasidaro triskiaučiai ir ištįsta, o žiedų kuokeliai ir piestelės smarkiai išauga. Ligą platina serbentinės pumpurų erkutės. Padeda krūmų genėjimas.

Iš kenkėjų pavojingiausios yra serbentinės pumpurų erkutės ir serbentiniai stiklasparniai.

Serbentai – tai iš ties naudingos uogos. Dar vienas krūmas sode tikrai nepakenks, nes šis krūmas nereikalauja ypatingo dėmesio, o derlius bus ne tik didelis, bet ir naudingas sveikatai. Auginkime serbentus ir apsaugokime savo sveikatą!