Agurkų ligos
Agurkams augant, neretai juos puola įvairios virusinės, bakterinės ir grybinės ligos. Lengviausiai liga įveikia blogesnėmis sąlygomis augančius agurkus, kuomet augalas yra nusilpęs. Tai gali būti ir dėl nepakankamo drėkinimo, per prasto dirvožemio, per didelio augalų tankumo, per žemos temperatūros ir daug kitų priežasčių, o neretai veikia net ne viena jų. Visgi ligos geba įveikti ir sveikus vešlius augalus. Kokios tai ligos, kaip jas atpažinti ir ką gi galima padaryti, norint turėti gerą agurkų derlių?
Rudoji dėmėtligė, kaip ir daugelis ligų, pasireiškia esant perteklinei drėgmei bet atšalimui. Labiausiai agurkai jai jautrūs, kuomet laistant daug vandens patenka ant lapų. Tiek lapai, tiek ir patys vaisiai pasidengia rudomis dėmelėmis. Pastebėjus šiuos požymius, reikia kiek įmanoma pradžiovinti augalus bei dirvožemį – kurį laiką jų nelaistyti, jei tai šiltnamis – gerai išvėdinti. Iš cheminių preparatų naudojami bordo skystis, vario oksichloridas ar polikarbacinas (žinoma, jų tirpalai).
Labai paplitusi yra netikroji miltligė, taip pavadinti dėl požymių panašumo į miltligę. Pirmasis šios ligos požymis – žalio dėmės ant lapų, nuolat didėjančios, kol galiausiai lapai pasiduoda – jie paruduoja ir nudžiūsta. Ligos sukėlėjai puikiai išsilaiko dirvožemyje net keletą metų, nesunkiai plinta vandens ar kondensato ant šiltnamio stogo pagalba. Dažniausiai pasireiškia esant netinkamam drėkinimui ir vėsesniam orui. Laistyti agurkus reikia kiek įmanoma stengiantis nešlapinant lapų. Tačiau nuo lietaus lauke augančių vaisių apsaugoti vis tiek nepavyks. Augalams ilgai būnant drėgniems liga gerai plinta, o jei dar ir atvėsta – jai įsitvirtinti augale būna žymiai lengviau. Geriausia, ką galima padaryti vos pastebėjus pirmuosius požymius – nustoti laistyti, kad augalai kuo geriau pradžiūtų. Padėti gali augalų apipurškimas išrūgomis (skiestomis vandeniu). Iš cheminių priemonių su šia liga kovoti padeda polikarbacinas, vario oksichloridas ar vario sulfatas. Jei išgelbėti augalų nepavyksta, nepamirškit, kad užkratas dirvoje išliks – tad reikia ją palaistyti vario sulfatu, o žuvusius augalus geriausia sudeginti.
Tikroji miltligė – ne ką retesnė agurkų liga. Pagrindiniai jos požymiai – baltuojantys lapai, iš pradžių tai atrodo kaip nežymios baltos apnašos, vėliau plečiasi ir lapas galiausiai nudžiūsta. Kaip ir netikrosios miltligės atveju, liga gerai išsilaiko dirvožemyje, o jai pasireikšti padeda vėsus bei drėgnas oras arba perteklinis laistymas ant pačių augalų lapų bei stiebų. Stipriausias veiksnys prieš miltligę vėlgi yra chemija – topazo tirpalas, kalio permanganato, karbamido skiediniai. Ant jų pakuočių būna ir smulkios instrukcijos, kaip naudotis minėtais preparatais.
Šaknų puvinys visų pirma pažeidžia šaknis bei apatinę stiebo dalį. Vėlgi lengviausiai pasireiškia esant perteklinei drėgmei bei vėsiam orui, kartais – dėl per giliai pasodintų daigų, kuomet užkasama dalis stiebo. Ligos požymiai, matomi neatkasinėjant augalo šaknų – tiesiog vystantys lapai, dažniausiai vaisių derėjimo metu. Na o atkasus stiebą iki šaknų, matoma, kad ir jis pageltęs bei sutrūkinėjęs. Pastebėjus galima puvinio įsigalėjimą, reikia šiek tiek (iki šaknų) atkasti stiebą, palaistyti jį tiesiog pelenais arba vario sulfato, kalkių tirpalu. Laistant sergantį augalą, reikia vengti, kad vanduo patektų ant pažeisto stiebo, ir kad spėtų pradžiūti iki nakties (tad laistyti geriausia dar iki pietų).
Kekerinis puvinys reiškiasi pilkomis dėmėmis. Liga dažniausiai pasireiškia, kuomet būna per tankūs lapai arba suaugę lapo pažastyse daug žiedų. Tą reikia reguliuoti. Taip pat, reikia užtikrinti gerą augalų vėdinimą, ypač auginant agurkus šiltnamyje. Pastebėjus ligos požymius ar net jai nudaigojus kelis lapus ar žiedus, juos nuskynus pažeistas vietas galima palaistyti tiesiog pelenų tirpalu. Ir atkreipti dėmesį, ar kiti jūsų agurkai nėra per tankiai suaugę.
Apibendrinant, agurkų ligos dažniausiai puola vėsesniu oru, kuomet yra drėgna, o augalų laistymas vyksta tiesiog pilant vandenį ant lapų. Jei pavyktų užtikrinti pakankamai gerą augalų vėdinimą, ne per tankų suaugimą bei laistant dirvožemį, apie augalą, o ne jo lapus – agurkų ligų pasireiškimo tikimybę gerokai sumažinsite. Taip pat, nepamirškite stengtis laistyti rytais, kad augalai spėtų pradžiūti iki nakties vėsumos.
