Alyvos

Alyvų žydėjimas jau spėtas apdainuoti ir mūsų krašto dainių, nors šis augalas – toli gražu ne vietinis. Alyvos kilusios iš vidurio ir rytų Azijos, Europą pasiekė prieš kelis šimtus metų, o Lietuvą dar vėliau. Tačiau dabar alyvų žiedai ir jų kvapas – neatsiejama parkų, o daugeliui ir sodų dalis. Alyvas auginti paprasta, jos nereiklios, pakelia šalnas, na o puošia bei aromatizuoja sodą tikra sėkmingai – tad kodėl jų neužsiauginus.

Nors alyvmedžių gentyje yra keliasdešimt rūšių, visame pasaulyje ir pas mus Lietuvoje dažniausiai auginamos paprastosios alyvos (Syringa vulgaris). Visa žiedynų spalvų įvairovė – tai iš šios rūšies išvestos veislės, kurių galima suskaičiuoti gerokai daugiau nei tūkstantį. Daug skirtingų veislių galima įsigyti ir Lietuvos medelynuose, na o Vilniaus Universiteto botanikos sodas didžiuojasi daugiau negu 100 alyvų veislių kolekcija. Galite atvykti pasigrožėti, žinoma geriausia – žydėjimo metu.

Alyvos – gana nemažas medis arba krūmas, kurio net dekoratyvinės formos užauga iki 4-6 metrų aukščio. Toks augalas – tikra prabanga nedideliame sodo sklype, tad laimei alyvos puikiai pakenčia genėjimą. Galima sėkmingai auginti vešlų vos metro ar dviejų metrų aukščio alyvos krūmą, kuris taip pat sėkmingai žydės bei skleis savo aromatą.

Alyvų auginimas

Alyvos mėgsta derlingą dirvą, jos pH turėtų būti neutralus ar net šiek tiek kalkingas. Taip pat reiktų kad dirvą būtų neužmirkstanti, geriausia iškasus duobę alyvai sodinti padaryti šiokį tokį drenažą, pavyzdžiui dugną užpilti žvyru. Alyvos puikiai auga su kompostu sumaišytose durpėse, arba tiesiog paprastame juodžemyje. Svarbu, kad nebūtų rūgštu, o per sausras gautų vandens. Sezono pradžioje alyvas galima patręšti specialiomis trąšomis, tuomet augalui bus lengviau krauti savo gražiuosius žiedus. Geriausia alyvos jaučiasi saulėtoje vietoje.

Patogiausia alyvas sodinti iš sodinuko. Dažniausiai tai būna alyvų krūmo ūglys, atskirtas ir laikomas vazone. Galima gauti tiesiog iš kaimyno, o galima susirasti medelyne ir kur kas įdomesnių veislių, pražystančių kitomis spalvomis nei mums įprasta violetinė.

Alyvos, priklauso nuo orų ir augimo sąlygų, pražysta gegužės mėnesį. Anot senų patarlių, alyvų žydėjimas reiškia, jog jau nebebus šalnų, tad galima pradėti sodinti ir kitus lepesnius augalus. Alyvos žydi porą savaičių, jei trūksta drėgmės – trumpiau. Po žydėjimo žiedynus geriausia nuskinti, taip augalui liks daugiau jėgų auginti savo vegetatyvinėms dalims. Sėklomis juk vis tiek retai kas jas daugina.

Kaip minėta, alyvas galima genėti. Genimas krūmas būna vešlesnis, neužgožia per daug erdvės, o žydi taip pat sėkmingai. Genėti reiktų anksti pavasarį arba po žydėjimo. Reiktų pašalinti ir senus stiebus, ypač džiūstančius, augalą sekina ir šalimais dygstantys jauni ūgliai – jei neplanuojate alyvų dauginti, ūglių geriausia pašalinti dar jaunus. Iš alyvų netgi galima bandyti formuoti gyvatvorę.

Piktnaudžiauti žydinčių alyvų kvapais nereikėtų. Žieduose yra alergenų, galinčių sukelti galvos skausmą. Tad geriausia kvapu pasidžiaugti lauke, į namus šakelių nesinešti.

Kai kur alyvos naudojamos ir liaudies medicinoje, dažniausiai šių augalų lapai. Tačiau juose yra ir gana stiprių nuodingų medžiagų, tad nežinant geriau neeksperimentuoti. Na o praktikoje alyvų žiedų ekstraktus kartais pasitelkia parfumerijos gamintojai, o medieną naudoja liaudies meistrai. Tačiau vis tik svarbiausia alyvų funkcija – dideliais kvapniais žiedais puošti bei aromatizuoti kiemą.