Home
You Are Here: Home » Gėlininkystė » Viskas ką reikia žinoti apie šiltnamius

Viskas ką reikia žinoti apie šiltnamius




Gėlių šiltnamiai

Pagal konstrukciją šiltnamiai skirstomi į 3 pagrindinius tipus:  1) vienšlaičius, 2) dvišlaičius ir 3) blokinius. Pagal gėlių auginimo būdą skirstomi į gruntinius ir stelažinius.

siltnamis

Vienšlaičiai šiltnamiai

Šio tipo šiltnamių įstiklinama tik viena pusė, dažniausiai pietinė. Jie statomi kaip atskiri pastatai arba pristatomi prie kurio nors kito pastato (dažnai prie gyvenamo namo) pietinės sienos. Vienšlaičiai šiltnamiai gali būti sezoniniai ir pastovūs.

Paprasčiausias vienšlaitis sezoninis šiltnamis statomas iš rastų ir lentų, o įstiklintoji pusė – iš inspektinių langų. Šiltnamis gali būti 2-3 m pločio ir 5-8 m ilgio. Jei statomoje vietoje gruntinis vanduo yra giliai, šiltnamis įleidžiamas iki 60-80 cm į žemę. Šiaurinė šiltnamio pusė, jei jis nebus pristatytas prie kito pastato (atskiras pastatas), apipilama žemėmis. Jis apšildomas mėšlu kaip ir inspektai. Tokiame šiltnamyje auginami gėlių daigai (begonijų, šalavijų, chrizantemų, petunijų). Šiltnamis pradedamas naudoti vasario mėnesį. Vasarą tokio šiltnamio inspektiniai langai nuimami, mėšlas išimamas. Rudenį langai vėl uždedami.

Pastovus vienšlaitis šiltnamis dažniausiai statomas prie gyvenamo namo ar kito kurio nors pastato. Jis statomas iš patvaresnės medžiagos – betono, plytų, rąstų – ir apšildomas centriniu šildymu (iš gyvenamo namo įvedant šiluminius vamzdžius) arba kanalais. Tokio šiltnamio stogas daromas pastovus.  Šiltnamis gali būti 4,3 m pločio, 8-10 m ilgio ir 2,9 m aukščio.

Šiltnamio viduje prie pietinės sienos įrengiamas stelažas, ant kurio statomi vazonėliai su gėlėmis. Prie šiaurinės sienos daromos lentynos (pakopos), ant kurių statomos dėžutės su daigais. Toks vienšlaitis šiltnamis naudojamas dauginimo medžiagai per žiemą išlaikyti ir svogūninių gėlių, rožių, leukonijų pagreitintam pražydinimui.

Dvišlaičiai šiltnamiai

Šio tipo šiltnamiai gėlininkystės reikalams yra patogiausi. Jie statomi įvairaus dydžio (3-12 m pločio ir 15-50 m ilgio), galu į pietus, o įstiklintais šonais į vakarus ir rytus. Dvišlaičiai šiltnamiai gali būti statomi pavieniui ir didelėmis grupėmis.

Atstumas tarp dvišlaičių šiltnamių turi būti toks, kad jie vienas kitam neužstotų šviesos ir apie juos būtų galima atlikti įvairius darbus.

Nuo atstumų tarp šiltnamių priklauso šiltnamius jungiančiojo koridoriaus ilgis bei konstrukcija. Koridoriuose su stiklo danga galima auginti daigus ir atlikti įvairius darbus: persodinti gėles, ruošti žemės mišinius ir kt.

Blokiniai šiltnamiai

Jie susideda iš dviejų arba kelių dvišlaičių šiltnamių bei vidinių pertvarų. Tokių būdu po viena danga yra dideli plotai (iki 0,5 ha ir didesni), kuriuose patogu mechanizuoti darbus.

Blokinių šiltnamių remain (karkasas) konstruojami iš medžio ar geležies sijų, apdengiami stiklu arba polietilenine plėvele. Šio tipo šiltnamiuose įrengiamas nuolatinis šildymas gamtinėmis dujomis, garais, vandeniu, ir kt. Dabar ypač vertinami plėveliniai apšildomi šiltnamiai. Man, jų statyba keletą kartų pigesnė, negu stiklu dengtų šiltnamių.

Blokiniai plėveliniai šiltnamiai gali būti ir sezoniniai (pavasariniai), kuriuose gėlės pradedamos auginti tik balandžio mėnesį. Jie dažniausiai būna nešildomi arba šildomi kaloriferiais tik naktimis ir šaltomis nesaulėtomis dienomis. Tokiuose šiltnamiuose patogu auginti įvairių gėlių daigus realizavimui (gvazdikų, chrizantemų Ir kt.)

Stelažiniai šiltnamiai

Juose gėlės arba jų daigai auginami ant medinių arba gelžbetoninių stelažų (stalų), kurie įruošiami išilgaišiltnamio prie abiejų sienų ir viduryje. Stelažai turi būti tokio pločio, kad, ištiesus ranką, lengvai būtų galima pasiekti augalus. Stelažai prie sienų daromi 80-100 cm pločio, o šiltnamio viduryje, kur galima prieiti iš abiejų pusių, – 1,8 – 2 m pločio. Kad ant stelažų sustatyti vazonėliai arba tiesiog ant jų užpilta žemė turėtų atramą – nekristų, reikia jų pakraščiuose padaryti 10-20 cm aukščio bortelius. -Stelažai nuo žemės turi būti 70-90 cm aukštyje. Tarp stelažų praėjimas (takeliai) daromas 60-80 cm pločio.

Gruntiniai šiltnamiai

Tai yra tokie šiltnamiai, kuriuose gėlės auginamos tiesiog šiltnamio dirvoje. Juose įrengiamas podirvinis šildymas metaliniais vamzdžiais ir podirvinis laistymas. Geriausi gėlėms auginti gruntiniai šiltnamiai yra olandiškieji. Juose daugiausia auginamos skynimui skirtos gėlės: kalijos, gerberos, gvazdikai, rožės, hipeastrai, azalijos ir kt.

Dauginimo dėžių įrengimas stelažiniuose šiltnamiuose.

Dauginimo dėžės įrengiamos šilčiausioje šiltnamio vietoje. Jos esti stelažo pločio, reikiamo ilgio Ir 30 cm gylio. Dėžės viršus ir šonai įsitklinami. Dugne dedamas vielinis tinklas arba skarda su skylutėmis. Ant tinkle ar skardos klojamos samanos, o ant jų – 5-7 cm sluoksnis išplauto upės smėlio arba perlito.

Temperatūra dauginimo dėžėse turi būti visada pastovi (25-30 C). Pastovią temperature įmanoma palaikyti tik šiltnamiuose su centriniu šildymu. Dabar plačiai praktikuojama dauginimo dėžes apšildyti elektra. Dauginimo dėžės naudojamos vegetatyviniam gėlių dauginimui ir sėklų daiginimui.

Šiltnamių priežiūra

Šiltnamiai prižiūrimi ir remontuojami visa laiką. Nubyrėjus glaistui, sudužus stiklui ar atsiradus skylei polietilėninėje plėvelėje, nedelsiant sutvarkomi.

Kad į šiltnamius patektų daugiau šviesos, jų langai nuolat valomi. Šviesos dažnai trūksta žiemą ir anksti pavasarį gvazdikams, gerberoms, frezijoms. Šias gėles galima papildomai apšviesti elektra (350-500 vatų 1 kv. m šiltnamio).

Pavasarį ir vasarą nuo kaitrių saulės spindulių šiltnamiai užpavėsinami: viduje nuo pakraigės nuleidžiamos audeklinės ar popierinės užuolaidos. Gera užpavėsinimo priemonė yra polietileninė plievelė. Ji uždedama iš vidaus ant drėgnų stiklų ir plėvelės, spaudžiama tapetų voleliu. Drėgmė, esanti tarp stiklų ir plėvelės, sudaro reikiamią šešėlį. Iš lauko pusės šiltnamiai gali būti užpavėsinami mediniais ar nendriniais skydeliais. Jų neturint, šiltnamio stiklus galima aptaškyti kalkėmis.

Šiltnamiuose įvairioms gėlėms reikia atitinkamos temepratūros, kuri priklauso nuo apšildymo reguliavimo, vėdinimo ir užpavėsinimo. Netinkamoje temperatūroje  auginamos gėlės skursta ir per ilgesnį laiką žūsta.

Šiltnamiai vėdinami atidarant langus arba specialiai įruoštais ventiliatoriais. Moderniškuose šiltnamiuose įtaisoma termostato kontroliuojama vėdinimo sistema.

Labai svarbi gėlių auginimo sąlyga šiltnamiuose – drėgmė. Dideliuose blokiniuose arba dvišlaičiuose šiltnamiuose labai patogu optimalią oro drėgmę palaikyti automatiniais purkštukais. Tam reikalui galima naudoti ir ilgą guminią šlangą su padarytomis skylutėmis. Šlangas pritvirtinamas prie čiaupo, kuris prireikus atsukamas arba užsukamas.

Drėgmės optimumas priklauso nuo šiltnamiuose auginamų gėlių. Tropinių kraštų gėlėms vasarą drėgmės reikia 80-90%, žiemą 70-80%, subtropinių kraštų gėlėms vasarą – 80 –  85%. Žiemą – 60% ir kaktusams bei sukulentams vasarą – 60 – 65% , žiemą – 40%. Per karščius ir intensyviai kūrenant, drėgmę šiltnamiuose reikia padidinti.

Kiekvieną šiltnamį bent kartą per metus reikia dezinfekuoti. Dezinfekuojama sieros dūmais tuojau po remonto. Sienos išbaltinamos kalkėmis.




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top