Home
You Are Here: Home » Įdomybės » Beržas, jo savybės ir panaudojimas

Beržas, jo savybės ir panaudojimas




Beržo mediena

Beržo mediena plačiai naudojama tiek kaip malkos, tiek kaip žaliava baldams, fanerai ir kitiems gaminiams. Mediena laikoma vidutiniškai kieta, lyginant su kitais Lietuvoje augančiais medžiais. Beržas sunkiai skyla, yra patvarus. Tačiau, norint gerai išdžiovinti beržą, reikia kuo greičiau nulupti jo žievę, nes greitai pradeda trūnyti. Dėl greito puvimo beržo nerekomenduojama naudoti lauko statiniams ir ten, kur yra daug drėgmės.

Beržo mediena yra šviesios spalvos, dažnai banguotomis rievėmis. Beržo rievės yra neišraiškingos, metinių rievių spalva gana vienoda. Rievių banguotumas priklauso nuo to, iš kurios medžio dalies imama mediena. Jei tai kamblys, t.y., medžio dalis prie žemės, banguotumas bus didesnis, jei imsite tiesaus kamieno dalį, banguotų rievių beveik nepamatysite. Turint beržo gumbą, jo rievės dažnai yra labai išsiraizgiusios, netvarkingos – tokia mediena labai vertinama dėl estetinio pasigerėjimo bei dėl tvirtumo. Tačiau ji yra sunkiai apdirbama rankiniais įrankiais.

Beržo rąstai

Beržo rąstai

Beržo panaudojimas malkoms yra Lietuvoje itin populiarus. Nors mediena nėra iš tankiausių, tačiau duoda pakankamai kaitros ir yra sąlyginai pigi bei lengvai prieinama. Tiesa, verta žinoti, jog kūrenant beržines malkas, liks daug pelenų. Todėl, kūrenant beržo mediena, reikės dažniau išvalyti pečių ir kaminą.

Beržo panaudojimas buityje

Beržo sulos leidimas

Vienas žinomiausių beržo panaudojimo būdų yra sulos leidimas. Pavasarį, pašalui išėjus iš žemės, šis medis pradeda iš žemės siurbti vandenį su visais mikroelementais. Tuo metu, prie pažeistų beržo vietų renkasi visokiausi vabzdžiai ir paukščiai. Beržo sula labai naudinga ir žmogui, todėl neretas pavasarį eina į mišką su įvairiomis talpomis ir leidžia sulą.

Beržo sula

Leidžiama beržo sula

Norint išgauti sulą, reikia mokėti tinkamai ją leisti, nepažeidžiant medžio. Sakoma, kad iš vieno beržo nevalia prileisti daugiau kaip 10 litrų sulos, nes kitu atveju sulėtėja medžio augimas. Sula leidžiama šiaurinėje medžio pusėje, išgręžus medyje kelių milimetrų skersmens skylutes, ir įtaisius lataką arba vamzdelį, kuriuo nukreipiama sula sutekės tiesiai į jūsų indą. Rekomenduojama naudoti stiklinį indą, kuris nepakeis nei sulos skonio nei kvapo. Taip pat nepamirškite pridengti indo tankiu tinkleliu, kad į sulą nepatektų įvairūs vabzdžiai. Sula leidžiama 2 – 4 savaites. Tačiau sulą persipilti reikėtų kas dieną – dvi, kol ji nepradėjo rūgti. Jei nuspręsite, jog sulos jums jau užtenka, tinkamai pasirūpinkite palikta pažaida medžio kamiene. Ją galima užkimšti, patepti moliu ar specialiais tepalais, taip apsaugant medį nuo puvimo. Verta žinoti, jog beržo sula gali būti naudojama ne tik šviežia, bet ji gali būti ir užšaldoma, taip pat iš jos gaminamas sirupas, sula gali būti rauginama, gaminama sulos gira.

Beržinės vantos

Visiems pirčių mėgėjams žinoma, jog beržo šakelės puikiai tinka vantų gamybai. Teigiama, jog beržinės vantos sumažina raumenų skausmus ir išvalo odą. Kitų medžių šakų vantos turi kitų teigiamų savybių žmogaus kūnui.

Beržinės vantos

Beržinės vantos

Beržinės vantos rišamos iš jaunų šakelių, kurios yra elastingos ir ne taip greitai lūžtą. Tiesiog prisiskinkite tokių šakelių ir jų galus suriškite virvute ar ta pačia šakele. Taip pat žinotina, jog norint turėti ilgiau tarnaujančią vantą, šakeles reikia skinti sausu oru, tokiu atveju lapai išlieka gražesni, ilgiau laikosi. Beržo vantos tradiciškai rišamos iki Joninių, kai beržo lapai jau būna pakankamai paaugę ir turi daugiausiai gydomųjų savybių.

Beržo vaistinės savybės

Teigiama, jog beržo žievė ir lapai turi antibakterinių savybių, todėl iš beržo žievės anksčiau buvo gaminami vidpadžiai, taip pat naudota net karpoms gydyti.

Iš beržo lapų paprastai verdama arbata, kuri pasižymi inkstus, šlapimo pūslę gydančiu poveikiu, taip pat mažina reumato skausmą, gydo opas, gerina kraujotaką, tinka ir sergant kvėpavimo takų ligomis.

Beržo žievės, lapų ar pumpurų nuoviras kartais pilamas ir į vonią, gydant išbertą odą, nedideles žaizdas, egzemą. Taip pat tokios vonios rekomenduojamos ir tiems, kas gausiai prakaituoja, turi reumato problemų.

Beržynas

Beržynas

Beržo sula turi ne tik daug mikroelementų, reikalingų kasdienei žmogaus veiklai, tačiau padeda gydyti ligas, atsistatyti po ligų, taip pat yra tyrimų, įrodančių, kad beržo sula padeda sergant vėžiu.

Ant beržo augantis juodas gumbas, liaudyje vadinamas beržo grybu (moksliškai – įžulnusis skylenis), taip pat turi gydomųjų savybių. Nuo seno beržo grybas naudojamas kaip priemonė vėžio gydymui. Toks grybas surenkamas, susmulkinamas ir išdžiovinamas. Tuomet užpilamas karštu vandeniu (patartina nekaitinti daugiau kaip iki 50 laipsnių) ir taip padaromas antpilas, kuriuo gydomos skrandžio ligos, dvylikapirštės žarnos opos. Beržo juodgrybį reiktų rinkti žiemą ir pavasarį, kuomet jis turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Verta žinoti, jog juodgrybio nederėtų laikyti ilgiau kaip pusę metų, nes po šio laiko jis praranda daug gydomųjų savybių.

Įžulnusis skylenis

Beržo grybas




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top