Home
You Are Here: Home » Įdomybės » Eglė

Eglė




Eglė – visiems gerai žinomas medis, džiuginantis mus per šventes. Kuo eglė įdomi ne Kalėdinio laikotarpio metu ir kaip ji gali būti naudinga mūsų sveikatai? Pasidomėkime.

Lietuvoje auga vienintelė eglių rūšis – paprastoji eglė. Tai pušinių šeimos medis, užaugantis iki 30 – 40, kartais 50 metrų aukščio. Dažniausiai eglės turi kūgišką lają ir tiesų kamieną, kuris būna šakotas iki pat žemės. Eglių pumpurai sprogsta gegužės mėnesį. Na o derėti eglės pradeda 20 –aisiais, 30 –iais gyvenimo metais. Didelis kankorėžių derlius paprastai būna kas 4 metus, kartais kas 5 – 6.

Eglė

Eglių augimas

Eglės mėgsta augti tankiame miške, truputį drėgname dirvožemyje, pakenčia ūksmingas vietas. Eglės nepakenčia užterštumo, todėl mieste sutinkamos retai. Jei sąlygos geros, eglė gali paaugti iki 90 centimetrų per metus. Tačiau, jei sąlygos nėra palankios, augimas net sulėtėja kelis kartus. Eglei pasiekus 20 – 30 metų amžių, augimas sulėtėja. Apskritai, eglės gyvena iki 300 metų.

Eglės Lietuvoje

Lietuvoje eglynų yra labai daug – apie 20 proc. visų Lietuvos medynų. Žinoma, jog prieš karą eglynų buvo kur kas daugiau, netgi daugiau nei pušynų. Tačiau eglė yra šiaurinių platumų augalas, o klimatui nepaliaujamai šylant eglių užimami plotai Lietuvoje traukiasi. Didžiausi eglynai Lietuvoje yra Žemaitijoje – Judrėnų ir Tverų miškuose. Na o viena įdomiausių eglių Lietuvoje yra netoli Vilkyškių. Šios eglės kamieno apimtis – net 7,5 metro! Ši eglė vadinama raganos egle, nes jos kamienas šakojasi į keliolika kamienų, kurie tarpusavyje yra susipynę, įaugę vienas į kitą. Sakoma, kad tai viena įspūdingiausių eglių visoje Europoje.

Eglės kankorėžiai

Eglės panaudojimas

Kaip eglės gali pasitarnauti mums, neskaitant visiems žinomos puošmenos kalėdiniu laikotarpiu? Visų pirma, eglė yra vienas pagrindinių medžių, kertamų Lietuvoje. Jos mediena naudojama popieriaus gamyboje, statybose, baldų gamyboje ir muzikos instrumentų gamyboje. Iš eglių netgi buvo gaminamos viršutinės dalys garsiesiems Stradivarius smuikams (galinės dalys gamintos iš klevo). Taip pat iš eglių išgaunamas ir eterinis aliejus, gaminamas terpentinas.

Eglės gerai atrodo ir gyvatvorėse, taip pat dekoratyvinės eglės auginamos ir soduose. Eglių šakos tinka apdėti aviliams, taip pat ir guoliui pasitiesti nakvojant miške. Būtent taip jas naudoja šernai.

Eglynas

Gydomosios savybės

Visos medžio dalys turi antibakterinių savybių, tačiau plačiausiai yra naudojami spygliai, sakai ir pumpurai. Spyglių arbata lengvina atsikosėjimą arba tinka ir miške prie laužo, neturint kitų žolelių. Eglių sakais gydomi pūliniais, votys.

Eglių spyglius, pumpurus ir net apatinę žievės dalį galima naudoti ir virtuvėje – pagardinti mėsą ar panaudoti kaip prieskonius kitiems patiekalams. Na o eglių kankorėžiai, nors virtuvėje ir nenaudojami, tačiau gali praversti dažant audinius rusva spalva.

Tautosaka ir mitologija

Ar žinojote, jog lietuvių tautosakoje, eglė yra laikoma pačiu garbingiausiu medžiu? Eglė net buvo vadinama ąžuolo motina. Nenuostabu – juk šie dažnai ir auga kartu. Lietuviams eglė buvo svarbi dar pagonybės laikais – jų šakomis žiemą būdavo puošiami namai. Šis medis simbolizuoja nemirtingumą (mat visus metus žaliuoja), vadinamas Gyvybės medžiu. Krikščionis šis medis – šventas nes po juo negali slėptis velnias, mat šakos auga kryžium. Taip pat eglė visais laikais buvo laikoma moteriškumo simboliu, kai ąžuolas – vyriškumo.

Reklama: Graži Patalynė




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top