Medžiai, mediena, jos savybės ir panaudojimas
Dirbdami soduose neišvengiamai susiduriame su medžiais, medžio atliekomis ar mediniais įrankiais. Neretai nupjovę medžio šaką ją tiesiog sukapojame malkoms ar kišame į smulkintuvą. Tačiau kiekvienas medis yra tinkamas ne tik įmesti į ugnį bet ir pasidaryti kokį įrankį ar tiesiog papuošti sodą. Pasidomėkime, kokie medžiai auga aplink mus ir kaip galime pritaikyti jų medieną sode ar namuose.
Ąžuolas
Pradėkime nuo ąžuolo – mūsų tautinio medžio. Daugelis mano, jog tai pats kiečiausias ir tvirčiausias medis Lietuvoje, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, ąžuolas yra kietas ir atsparus aplinkos poveikiui, todėl iš ąžuolo medienos gaminami baldai, parketai, kartais daromi ir įvairūs drožiniai, puošiantys aplinką. Žinoma, jog ąžuolo mediena, pamerkta į vandenį patamsėja ir sutvirtėja. Medienos atsparumas vandeniui tik praplečia jos pritaikymo galimybes. Tačiau verta žinoti, jog ąžuolas nėra tinkamas viskam – pavyzdžiui, iš ąžuolo išeis nekoks kirvio kotas, nes nuo nuolatinių smūgių mediena pradės laupytis ir praras tvirtumą. Ąžuolo žievė naudojama ir gydymo tikslais, nes joje yra rauginių medžiagų, padedančių nugalėti kai kurias ligas. Taip pat dėl rauginių medžiagų žievė tinkama ir, pavyzdžiui, agurkų auginimui. Iš ąžuolo gilių gaminama ir kava, kuri plačiai buvo vartojama ir per Antrąjį Pasaulinį kartą. Kietumas (HB) – 3.7.
Ąžuolas
Guoba
Guobos mediena yra bene tvirčiausia iš visų Lietuvoje augančių medžių. Anksčiau guoba buvo naudojama įvairiems įrankiams ir ginklams gaminti, pavyzdžiui, lankams. Taip pat iš guobos buvo gaminami net vežimų ratai, kuriems tekdavo išties didelis krūvis. Tačiau šiais laikais guoba nėra tokia populiari kaip anksčiau, greičiausiai dėl to, jog praeitame šimtmetyje guobų populiacija buvo gerokai nukentėjusi nuo guobų maro. Guobos Lietuvoje daugiausia auga centriniuose šalies rajonuose, mėgsta ūksmingas vietas. Mediena gana tamsi.
Guoba
Skroblas
Skroblas – dar vienas kietas medis Lietuvoje. Iš skroblo anksčiau buvo gaminami net krumpliaračiai, tai parodo, koks iš tiesų kietas medis yra skroblas. Mediena šviesi, gelsvos spalvos, įdomaus rašto ir sunki. Labai atspari mediena tiks įrankiams ir dirbiniams, kurie nuolat veikiami mechaninio poveikio, tačiau gaminant ką nors iš skroblo teks gerokai padirbėti – nes skroblas yra kietesnis ir už ąžuolą. Skroblo mediena labai kaitri, dega lėtai ir be dūmų, todėl tinkama malkoms. Skirtingai, nei ąžuolas, skroblas nemėgsta drėgmės – laikomas drėgnoje aplinkoje greitai pradeda pūti. Mediena skyla tiesiai, tad patogu apdirbti kirviu. Skroblas Lietuvoje daugiausia paplitęs pietrytiniuose rajonuose. Medis mėgsta paūnksmes, atsparus kenkėjams ir grybinėms ligoms.
Skroblas
Uosis
Uosis taip pat priskiriamas prie kietų medžių ir yra populiarus Lietuvoje. Iš jo gaminami įrankių kotai, atsparumo reikalaujantys dirbiniai. Uosi puikiai tiks grėblių, kastuvų kotams, tačiau bus ne itin tinkamas smulkiems dirbiniams – kieta mediena vers paplušėti ją apdirbant ir gana didelės rieves bus sunku užlyginti norint pagaminti ką dailaus. Iš uosio neretai gaminamos ir slidės. Mediena vertinama nes yra kieta ir elastinga, džiūdama mažai susitraukia. Spalva gali būti tiek šviesi tiek tamsesnė, pilkšvos spalvos, dažnai – šviesi su tamsesnėmis juostomis. Uosis mėgsta šviesias vietas, tačiau drėgnus dirvožemius, dažniausiai sutinkamas Vidurio Lietuvos lygumoje. Uosį vasarą lengva pažinti iš tipiškų pailgų lapų. Mediena kaitri, neteršia kaminų. Uosio žievė ir lapai turi antioksidacinių savybių, todėl naudojama ir liaudies medicinoje. Kietumas – 4.0 (didesnis už ąžuolo).
Uosis
Beržas
Beržas – labai dažnas ir plačiai naudojamas medis Lietuvoje. Mediena yra vidutinio kietumo, džiūdama mažai skyla. Beržo panaudojimas labai platus – kaitri mediena itin populiari kaip malkos, beržo sula – pavasarinis vitaminų šaltinis. Beržo žievė turi antibakterinių savybių, tad, kaip ir lapai, naudojama liaudies medicinoje. Iš šakų gaminamos ir vantos pirčiai – šakos vantoms tradiciškai skinamos iki Joninių. Ant beržo augantis įžulnusis skylenis, liaudyje geriau žinomas kaip beržo grybas taip pat naudojamas liaudies medicinoje, net kovai su vėžiu. Pati beržo mediena yra šviesi, dažnai neišraiškingomis rievėmis. Labai vertinami yra gumbai, augantys ant beržų. Jų mediena turi įdomią tekstūrą, rievės susisukusios, dažnai turi „ugninę“ tekstūrą. Beržo gumbų mediena naudojama smulkiems dirbiniams, pavyzdžiui, peiliams, bet radus didesnius gumbus, daromi ir baldai. Be gumbų, panašios susisukusios medienos galima rasti ir ten kur beržo žievė yra stora, netolygi – dažnai prie pat žemės. Dargi, kartais Lietuvoje pasiseka rasti ir vadinamąjį karelinį beržą – pelkėse iš lėto augantį, susiraizgiusį medį, taip pat pasižyminti įdomios tekstūros mediena. Beržo žievė anksčiau buvo naudojama indams gaminti, dabar – medicinoje ar peilių rankenoms. Kietumas – 2.6.
Beržas
Klevas
Klevo mediena yra šviesi, gana kieta ir lengva. Dėl to klevas plačiai naudojamas kirvių kotų gamyboje. Klevas gerai atlaiko smūgius todėl ir kirvio kotai gaunami ilgaamžiai. Taip pat iš klevo gaminamas trinčiai atsparus parketas, baldai. Platanalapio klevo mediena itin vertinama – iš jos gaminami smuikai ir kiti muzikos instrumentai. Iš klevo, kaip ir iš beržo, leidžiama sula, tik ji kiek saldesnė ir pavasarį leidžiama anksčiau nei iš beržo. Klevo lapai naudojami kaip medicininė priemonė, be to, klevas minimas kaip veiksminga priemonė ginantis nuo raganų J. Kietumas – 3.0.
Klevas
Lazdynas
Lazdynas – itin paplitęs Lietuvoje medis. Lazdyno mediena kieta, gana šviesi. Iš lazdyno buvo gaminami lankai, meškerykočiai. Taip pat lazdynas gali būti naudojamas lenktoms baldų detalės gaminti ir pynimui. Iš lazdyno medienos gaunama geros kokybės anglis. Lazdynas gerai žinomas dėl riešutų, kurių gausus derlius Lietuvoje būna maždaug kas 6 metus. Lapai, žievė, žirginiai naudojami liaudies medicinoje. Kietumas – 3.4.
Lazdynas
Šaltekšnis
Šaltekšnis – taip pat Lietuvoje gana dažnai sutinkamas medis. Jo žievė tamsi, nežymiai grublėta. Ją nulupus ar nupjovus žalią medį jaučiamas stiprus kvapas, primenantis migdolus. Mediena kieta, šviesi. Šaltekšnis įdomus tuo, jog gana lengvai lankstosi pakaitinus karštame vandenyje, o sulenktas neatsitiesia. Žievė ir šaltekšnio vaisiai gali būti naudojami kaip dažai. Sudegus šaltekšniui lieka bepelenė anglis, naudojama ūkyje. Nors žievė naudojama medicininiais tikslais, reikia gerai išmanyti kaip ją paruošti, nes šviežia žievė turi nuodingų medžiagų.
Šaltekšnis
Kadagys
Kadagio mediena kieta ir įdomios spalvos, tamsi. Kadagys – geras švaraus oro indikatorius, nes jis nepakenčia užteršto oro. Kadagio medienoje- gausu fitoncidų, dėl ko mediena yra labai atspari puvimui ir yra ilgaamžė. Kadagio uogos – kupinos mineralinių medžiagų, eterinių aliejų. Jos naudojamas kaip prieskoniai, taip pat ir liaudies medicinoje. Kadagio eterinis aliejus naudojamas pirtyse, iš šakelių gaminamos ir vantos. Kadangi medienoje gausu eterinių aliejų, dervų, anksčiau iš kadagio gamindavo padėklus keptuvėms – uždėjus įkaitusią keptuvę ant tokios lentutės pasklinda malonus kadagio aromatas.
Kadagys
Liepa
Perėjome prie minkštų medžių, liepa – vienas minkščiausių Lietuvoje. Todėl naudojama smulkiems daiktams, kur nereikia tvirtumo ir atsparumo. Su minkšta mediena lengviau ir maloniau dirbti, todėl ji plačiai naudojama drožyboje. Mediena šviesi, lengva, smulkaus pluošto ir vienalytė – dėl to neturi įdomios struktūros, tačiau džiūdama mažai skylinėja. Gerai visiems žinoma ir liepžiedžių arbata naudojama liaudies medicinoje. Liepos atsparioms užterštumui, todėl dažnai auginamos miestuose.
Liepa
Drebulė
Drebulė – labai minkšta ir labai lengva mediena, kaip ir liepos, naudojama drožyboje. Mediena šviesi, neturi išraiškingos tekstūros. Mediena naudojama ir degtukų, celiuliozės gamybai, daromos ir malkos. Drebulė lengvai atpažįstama iš žievės ir tipiškos formos lapų, kurie nuo menkiausio vėjelio pradeda šiurenti (iš to ir kilęs pavadinimas – drebulė). Drebulė auga labai greitai, atspari užterštumui, todėl auginama ir miestuose. Liaudies medicinoje naudojami drebulės lapai, žievė ir pumpurai. Beje, drebulės žievę mėgsta ir daugelis miško gyventojų, nors ji ir yra kartaus skonio.
Drebulė
Juodalksnis
Lietuvoje auga dvi alksnių rūšys – tai juodalksniai ir baltalksniai. Juodalksniai Lietuvoje dažnesni, todėl ir populiaresni. Juodalksnių mediena yra minkšta, dažnai rausvos spalvos. Įdomu, jog vos nupjautas juodalksnis, pjovimo vietoje greitai patamsėja – pasidaro oranžinis. Naudinga medienos savybė ta, jog ji atspari vandeniui, nepūvanti. Iš juodalksnių gaminami baldai, fanera, įvairūs drožiniai. Juodalksnių žievė pasižymi dažančiomis savybėmis, todėl naudojama dažams gaminti. Žievė tinkama ir raugams gaminti. Lapai, pumpurai, kaip ir žievė, naudojami ir liaudies medicinoje. Kietumas – 2.1.
Juodalksnis
Vaismedžiai
Slyva
Soduose dažniausiai sutinkami yra vaismedžiai – obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. Jų mediena itin kieta ir sunkiai apdirbama. Be to, dažnai turi įdomias tekstūras ir spalvas. Dažnai vaismedžių ne visa mediena, bet tik branduolys būna ryškiai rausvas ar rudas. Iš tokios medienos išeina labai gražūs šaukštai, įrankiai, pjaustymo lentelės. Vaismedžių medienos atsparumas leidžia iš jos gaminti peilių, kitų įrankių rankenas. Dažnai vaismedžiai yra šakoti, todėl dirbiniams reikia atidžiai pasirinkti vietą be šakų. Šakų vietose džiūdama mediena skylinėja, taip pat tos vietos gali būti netvirtos. Būdama tanki ir kieta vaismedžių mediena, ji degdama išskiria daug šilumos. Nors malkų iš vaismedžių pagaminti būtų sunku, tačiau šakeles pečiui pasikurti galima panaudoti. Vaismedžių kietumas – apie 3.6.
Kukmedis, bukas
Įdomu žinoti ir apie Lietuvoje išnykusius, tačiau praeityje plačiai naudotus medžius. Pavyzdžiui, kukmedį, Lietuvoje išnykusį prieš pusantro šimto metų. Anksčiau lietuviai kukmedį vadindavo geležiniu medžiu, mat jo mediena yra itin kieta ir naudojama mechaninio atsparumo reikalaujančioms detalėms. Taip pat iš kukmedžio buvo gaminami lankai, kalavijų rankenos, strėlės, buitiniai reikmenys, muzikos instrumentai. Reikia žinoti, jog beveik visos kukmedžio dalys yra nuodingos. Bukas – Lietuvoje buvo išnykęs medis, bet šiuo metu jo populiacija atsinaujina. Dabar Lietuvos pietinė dalis maždaug sutampa su buko paplitimo arealu, bet manoma, jog šylant klimatui, buko arealas plėsis į šiaurę. Bukas savo tvirtumu ir atsparumu prilygsta ąžuolui, tačiau yra jautrus drėgmei. Mediena šviesi, sunki. Buko kietumas pagal Brinelį – 3.8.
Kukmedis
Medienos džiovinimas
Nupjovus žalią medį ar šaką, jį svarbu tinkamai išdžiovinti. Senovėje buvo teigiama, jog 1 centimetrui rąsto gerai išdžiūti reikia vienerių metų. Tad jei turite 12 cm rąstelį, jį džiovinti teks 12 metų… Na bet tai nėra būtina. Pirmiausia, ką reikės padaryti, prieš džiovinant medieną, tai sugalvoti, kur ji bus panaudojama. Norint greičiau išdžiovinti ruošinį, reikia jį daryti kuo mažesnį. Tačiau negalima pamiršti, jog džiūdama mediena skilinėja. Taigi, paimkime kaip pavyzdį kirvio kotą. Atsipjauname rąstelį, kuris būtų dviem sprindžiais ilgesnis ir keliais centimetrais storesnis už ketinamą daryti kirvio kotą. Greitai džiūvant medžiui skilinės ne tik galai bet ir šonai. Norint pasiekti tolygesnį džiūvimą, rąstelio šonai šiek tiek aptašomi – iš visų pusių nuimamas maždaug vienodas kiekis žievės, tačiau ne visas. Rąstelio galai dažnai nudažomi dažais, apklijuojami popieriumi ar apipilami vašku. Taip prailginamas džiūvimo laikas, dėl ko sumažėja ir skilimas. Medienos ruošinius reikia laikyti gerai vėdinamoje patalpoje, kur nei karšta nei per sausa ar drėgna. Patogu ruošinius numesti į palėpę ar garažą. Žinoma, idealias sąlygas džiovimui surasti bus sunku, tačiau darome ką galime.
Bukas
Norintiems dar pagerinti medienos džiovinimo sąlygas, galima dar žalią ruošinį pavirinti vandenyje su druska – karštame vandenyje plyšta medienos poros ir dėl to medis džiūdamas mažiau skilinėja. Kitas būdas – džiovinti medieną specialiose džiovyklėse. Tai itin greitas būdas. Tačiau dažniausiai mediena nėra pilnai išdžiovinama ir dar porą mėnesių ją reikės padžiovinti natūraliai. Galiausiai, išdžiūvus ruošiniui, nupjauname suskilinėjusius galus ir žiūrime, ar išeis naujas dirbinys.
