Home
You Are Here: Home » Sodininkystė » Bedyglės gervuogės

Bedyglės gervuogės




gervuogesPrisirpusios gervuogės tirpsta burnoje, turi galybę nau­dingų medžiagų, nekaloringos, tinka įvairiems gaminiams ruošti. Netgi malonu skinti jas nuo bedyglių stiebų. Visi argumentai – gervuogių naudai. Apsispręskime pagaliau ir mes, pasisodinkime nors porą sodinukų.

Ir maistas, ir vaistas, ir dažai

Seniai praėjo tie laikai, kai traukdavo­me j mišką, kur sąžalynais auga paprasto­sios gervuogės (Rubus caesius). Nepa­prastai vertingas kultūrinių veislių uogas jau galime skinti ir savo sode. O jei augin­sime tik bedyglius augalus, išvengsime nemalonių įbrėžimų.

Gervuoges ypač vertina ligoniai, pri­versti Taikytis įvairių dietų. Juk 100 g uogų gausu vitaminų A, C, E, PP, B grupės, mi­neralinių medžiagų, ypač kalio, flavanoidų, rūgščių, pektinų, rauginių ir dažinių jungi­nių. Šiame kiekyje yra tik 29 kcal.

Iš gervuogių uogų gaminami džemai, uogienės. Jų vynas pasižymi geru skoniu. Sultimis galima dažyti įvairius kulinarinius gaminius, audinius, kurie įgauna švelnų violetini ir rožinį atspalvius. Iš šių augalų suneštas medus (medingiausia – papra­stoji gervuogė) skaidrus ir aromatingas, labai vertinamas bitininkų.

Gydomosios gervuogių savybės žino­mos nuo senų laikų. Kaip vaistinė žaliava dažniausiai vartojamos uogos ir lapai. Sul­tys gerina virškinimą, laisvina vidurius, pa­deda organizmui atsigauti po infekcinių ligų, karščiuojant skatina prakaito išsiskyri­mą ir žaizdų gijimą, pasižymi baktericidinė­mis savybėmis. Žiedų tonikas tinka riebiai odai valyti, o lapų nuoviras – plaukus stip­rinančiam tirpalui ruošti.

gervuoges3

Renkamės veislę

Gervuogės pradeda žydėti gegužę. Jų žiedai privilioja daugybę bičių, o užsimez­gusios uogos sirpsta lėtai, palaipsniui – ant vienos šakos galima išvysti žalių, raustan­čių ir visai pajuodusių, subrendusių. Anks­tyviausių veislių gervuogių galima paska­nauti jau liepos pabaigoje. Jos skinamos keliais etapais.

Sode auginkite derlingas, šalčiui atspa­riausias bedygles ar labai retus dygliukus turinčias veisles. Šie požymiai būdingi ‘Black Satin’, Gazda’, ‘Orkan’, ‘Thomless Evergreen’. Dėmesio taip pat vertas avie­čių ir gervuogių hibridas ‘Tayberry’.

‘Gazda’ išaugina iki 2,5 m ilgio lanku išlinkstančius stiebus. Jai reikia atramų. Stiebai apaugę retais dygliukais. Leidžia šaknų atžalas. Šios veislės uogos bręsta nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabai­gos. Jos juodos, labai blizgios, vidutinio dydžio, beveik apvalios, auga kekėmis.

‘Orkan’ – bedyglių gervuogių veislė. Statūs stiebai greitai užauga iki 3 m ilgio. Neleidžia šaknų atžalų. Nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio nokina dideles pailgas uogas.

‘Black Satin’ – labai derlinga veislė, nereikli dirvai. Uogas nokina rugpjūtį. Jos pailgesnės nei veislės ‘Thomfree’. Atspari kenkėjams, neleidžia šaknų atžalų. Stiebai bedygliai. Neapšąla, jei žiemai pridengia­ma ir žiemoja po sniegu.

‘Thornless Evergreen’ stiebai užauga iki kelių metrų ilgio, be dygliukų. Verta šios veislės augalą pasodinti prie namo sienos ar pavėsinės, kad ją uždengtų dekoratyvių skaldytų lapų skraiste. Nokina gana dide­les saldžias uogas. Kartais leidžia dygliuo­tas šaknų atžalas, kurias būtina išpjauti. Patiems šios veislės augalų pasidauginti nepavyks. Iš surinktų ir pasėtų sėklų išsi­vysto dygliuotos gervuogės. Atskyrus kero dalį iš šaknų pradės lįsti dygliuoti stiebai.

‘Tayberry’ – aviečių ir gervuogių hib­ridas. Uogos didelės, aviečių spalvos, matinės, malonaus kvapo, rūgštelėja, tin­ka šaldyti ir ypač uogienėms. Dera antra- mečiai stiebai nuo birželio pabaigos (šal­tu ir lietingu oru vėliau) iki rudens, Jie, surinkus derlių, išpjaunami. Kiti stiebai būna daugiau kaip 2,5 m ilgio. Jų nereikia trumpinti, būtina paremti. Neleidžia šak­nų atžalų. Geriausiai šis hibridas auga derlingame priemolyje, saulėje arba pu­siau pavėsyje.

Kur ir kaip auginti?

Gervuoges sodinkite saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje, ramioje vietose. Jos mėgsta vakarinę saulę.

♦ Gervuogės geriausiai auga derlin­goje, lengvoje ir drėgnoje dirvoje. Neleis­kite jai užmirkti ir visiškai išdžiūti. Kad iš­garuotų kuo mažiau drėgmės, muiluoki­te medžių žieve ar pjuvenomis.

♦ Gerai įsišaknijusios geivuogės ištve­ria vienos savaitės sausras, bet prasčiau dera.

♦ Jaunus augalus sodinkite rudenį arba pavasarį 2-3 cm giliau, nei augo prieš tai. Tarp sodinukų palikite 1,5-2 m tarpus, kad galėtų laisvai kerotis.

Gervuogėms patinka trąšos. Kom­pleksinėmis tręškite kasmet du kartus: pir­mąjį – pavasarį, antrąjį – birželį. Kasmet verta paberti komposto, o kas dvejus me­tus – patręšti karvių mėšlu.

gervuoge1

Atramos ir genėjimas

♦ Greitai augančioms gervuogėms reikia atramų. Jos gali būti visokiausios – nuo vielinio tinklelio abiejose siauro ger­vuogyno pusėse iki gana aukštų (1,8 m aukščio) stulpelių su tarp jų trijose skirtin­gose vietose ištiestomis vielomis. Galima aprišti ir paremti kiekvieną krūmelį atskirai (jei jų nedaug), auginti kolonas ar stiebus užkelti ant špalerių.

♦ Gervuogių stiebus prie atramų pri­riškite, nes jos neturi organų, kuriais galėtų prisitvirtinti.

♦ Stiebai vystosi dvejus metus. Pir­maisiais metais auga jauni. Kai jie pasiekia apie 1,5 m aukštį, nupjaunamos viršūnės. Dėl to atsiranda daug šoninių ūglių, derė­siančių kitąmet, kuriuos pavasarį reikės patrumpinti iki 30 cm ilgio.

Nuėmus derlių, visi derėję dvime­čiai stiebai išpjaunami iki pamatų. Palieka­mi tik jauni, šiųmetiniai. Šį darbą galima atidėti ir rudeniui.

♦ Praretinti reikėtų ir jaunus stiebus. Kuo tankesnės gervuogės, tuo jų palikite mažiau. Jei jos auga I m atstumais, paliki­te 3-4 stipriausius jaunus stiebus, jei kas 3 m – visus.

Grėsmingi šalčiai

♦ Mūsų klimato sąlygomis šalčiui vi­siškai atsparios tik miške augančios ger­vuogės. Veislinės, ypač amerikinės, šal­tesnę žiemą gali iššalti. Rudenį jaunus stiebus prilenkite prie žemės, prismeikite vielos smeigtukais ir uždenkite eglišakė­mis. Jei prognozuojami ypač dideli šalčiai, ant viršaus dar užmeskite sniego arba uždenkite sodo plėvele ir užberkite že­mėmis.

♦ Stačius, tvirtus, nelanksčius stiebus turinčias avietes pridenkite šiaudiniu „ap­siaustu“.

♦ Gervuogės šalčiui ypač jautrios pa­vasarį. kai ryškūs temperatūrų svyravimai. Svarbu ne per anksti jas atidengti, kad nenušaldytų pavasarinės šalnos.

gervuoge2

Gervuogių dauginimas

Gervuoges paprasčiausia dauginti viršūninėmis atlankomis. Stiebą prilenkite taip, kad jo viršūnėlė liestų žemę. Iškaski­te nedidelę duobutę ir prismeigę užber­kite viršutinę dalį. Viršūnėlė turi kyšoti virš žemės. Nuolat laistykite, neleiskite žemei išdžiūti. Po kurio laiko pasirodys šaknelės.

Pavasarį stiebą nupjaukite. Tada at­lanką iškaskite ir pasodinkite į naują vietą.

♦ Gervuogės dauginamos ir vegeta-tyviškai, vasarą paruoštais auginiais, kurie šaknydinami šiltnamiuose.

♦ Gervuogių (išskyrus ‘Thomless Ever- green) galima pasisėti. Žinoma, teks palaukti, kol susidarys dideli kerai, bet džiaugsmo bus daug.




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top