Home
You Are Here: Home » Sodininkystė » Kukmedžiai dekoratyviniuose želdynuose

Kukmedžiai dekoratyviniuose želdynuose




Kukmedis

Kukmedžiai – visžaliai dvinamiai spygliuočiai medžiai ir krūmai. Žievė rausvai ruda, besilupanti. Spygliai 1-3 cm ilgio, žali arba tamsiai žali, daugiau ar mažiau nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, ant viršūninių ūglių ir šakelių išsidėstę spirališkai, o ant šoninių – šukiškai. Sėklos apsuptos taurės pavidalo raudono ar geltono sultingo apysėklio, prinoksta žydėjimo metų rudenį. Genties vardą „Taxus” žinojo jau senovės romėnai. Iš viso gentyje 7 (8) rūšys, savaime paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvos botanikos soduose, privačiose dendrologinėse kolekcijose ir sodybose šiuo metu auginamos 4 rūšys ir apie 20 dekoratyvinių formų, kurių dauguma priklauso europiniam kukmedžiui (Taxus baccata L.).

EUROPINIS KUKMEDIS Taxus baccata L.

Tai 3-5 m aukščio krūmas arba iki 10 m aukščio medis kūgiška ar netaisyklinga, ne­retai daugiaviršūne laja, tamsiai žaliais, smailiaviršūniais, 12—35 mm ilgio spygliais. Jauni ūgliai žali, briaunoti, vėliau paruduoja. Pumpurai smulkūs, rutuliški arba kiaušiniš- ki. Sėklos 6-8 mm ilgio, apgaubtos rausvu arba rožiniu minkštu apvalkalu. Žydi balan­dį—gegužę, sėklos subręsta rugsėjį. Visos augalo dalys, išskyrus minkštąjį apyvaisį, yra nuodingos.

Europinis kukmedis savaime paplitęs Vakarų Europoje, Mažojoje Azijoje, Kauka­ze, Šiaurės Afrikoje. Kalnuose (Kaukazo, Kar­patų, Alpių, Pirėnų) pakyla iki 1500 m aukš­čio. Šiaurinė savaiminio paplitimo arealo ri­ba siekia Skandinaviją, vakarinius Latvijos ir Estijos rajonus. Literatūriniuose šaltiniuo­se nurodoma, kad XIX a. kukmedžių galima buvo pamatyti savaime augančių ir Lietu­vos miškuose (Prienų, Raseinių, Švėkšnos apylinkėse), bet, deja, dėl beatodairiško kir­timo jie buvo išnaikinti. Kalta dėl to, matyt, buvo tvirta ir labai patvari jo mediena, pla­čiai naudota įvairiems stalių dirbiniams bei tuometinėje karo pramonėje. Šiuo metu mū­sų šalyje europinis kukmedis auginamas tik dekoratyviniuose želdynuose. Mėgsta der­lingą, normalaus drėgnumo ar kiek drėgno­ką lengvo ar vidutinio priemolio dirvą (pH 7-8). Tai vienas iš nedaugelio spygliuočių augalų, galinčių augti visiškoje paunksnėje, kur daugelis kitų medžių ir krūmų skursta ir netgi žūsta. Žiemą gana atsparus, bet apšą­la pasodintas netinkamoje vietoje. Kukme­džiams, kaip, beje, ir daugumai spygliuočių, itin kenksmingi staigūs pavasariniai tempe­ratūros svyravimai. Jiems geriausiai tinka pavėsingos ar bent iš dalies užpavėsintos augimvietės. Saulėtose vietose jaunesnius augalus žiemai būtina lengvai pridengti egli­šakėmis. Pavasarį priedanga pašalinama tik visiškai išėjus iš žemės pašalui. Ir rūšis, ir dekoratyvinės formos gana atsparios užterš­tam miesto orui, ligoms ir kenkėjams. Šalies želdynuose (botanikos soduose, parkuose ir sodybose) auginama gana daug dekoratyvinių europinio kukmedžio formų.

‘AMERSFOORT’ (trumpaspyglė forma). Žemas, lėtai augantis, plačiai kūgiškos ar ne­taisyklingos formos krūmas tankiomis trum­pomis šakelėmis ir ūgliais. Spygliai trumpi, pailgai kiaušiniški, 5-7 mm ilgio ir 3-4 mm pločio, tamsiai žali, spinduliškai išsidėstę apie ūglius ir šakeles. Forma kilusi savaime apie 1939 m. Olandijoje, Amersforto apylinkėse. Dėl labai jau specifinių išorinių požymių, ryš­kiai besiskiriančių nuo kitų kukmedžių rūšių ir formų, gana ilgai buvo priskiriama ne „Ta- xus”, bet „Podocarpus” genčiai. Dekoratyvi­niuose želdynuose kol kas retoka.

‘DOVASTONIANA’ (Dovastono forma). Iki 3 m aukščio, netaisyklingos formos krū­mas ilgomis, į viršų kylančiomis šakomis, svyrančiomis ūglių viršūnėlėmis. Spygliai 20-35 mm ilgio ir 3 mm pločio, smailiomis viršūnėlėmis, tamsiai žali. Formos – smai­liomis viršūnėlėmis, tamsiai žali. Forma ap­tikta Anglijoje 1777 m. Žinomi tik vyriški augalai. Labai dažnas sodybų želdynuose.

‘DOVASTONII AUREA’ (Dovastono gel- tonspyglė forma). 2-3 m aukščio ir panašaus pločio krūmas. Išoriniais požymiais artimas formai ‘Dovastoniana’. Nuo pastarosios ski­riasi lėtesniu augimu ir auksiškai geltonais ūgliais. Viršutinė spyglių pusė gelsvai žalia su ryškiai geltonu pakraštėliu, apatinė-gels­vai žalia. Lietuvos dvarų parkuose auginama nuo XX a. pradžios.

‘ELEGANTISSIMA’ (puošnioji gelton- spyglė forma). Krūmas 2-3 m aukščio ir panašaus pločio, netaisyklingos formos, skėstomis šakomis. Smulkios šakelės ir ūg­liai blyškiai geltoni. Spygliai 10-15 mm il­gio, balsvai margi ar blyškiai gelsvi. Forma kilusi Anglijoje apie 1852 m. Žinoma tik mo­teriški egzemplioriai. Dažna sodybose.

‘FASTIGIATA’ (glaustašakė forma). Krū­mas iki 3 (5) m aukščio ir 0,8-1,5 m pločio, plačiai koloniškos formos, ilgomis, į viršų kylančiomis šakomis. Spygliai 20-30 mm ilgio, smailiomis viršūnėlėmis, tamsiai ža­li. Forma 1786 m. aptikta Airijoje, natūralio­se europinio kukmedžio augimvietėse. Kau­no botanikos sode introdukuota apie 1925— 1930 m. iš L. Špėto medelyno (Berlynas), dažna sodybų želdynuose.

FASTIGIATA AUREA’ (glaustašakė gel- tonspyglė forma). Krūmas 1,5-2 (4) m aukš­čio ir 0,7-1 m pločio. Skiriamaisiais požy­miais artimas formai ‘Fastigiata’. Nuo pas­tarosios skiriasi auksinės spalvos ūgliais ir spygliais. Vakarų Europoje žinoma nuo 1868 m. Lietuvoje introdukuota apie 1984 m., želdy­nuose retoka.

‘FASTIGIATA ROBUSTA’ (koloniška for­ma). Krūmas iki 1,5-2,5 m aukščio ir 0,3- 0,4 m pločio, siaurai koloniškos formos. Ša­kos ir šakelės labai glaustos, nelabai gau­sios, kylančios į viršų. Spygliai 20-25 mm ilgio, smailiaviršūniai, tamsiai žali. Forma kilusi 1940 m. Šveicarijoje (H. Zulauf). Lie­tuvoje introdukuota apie 1960 m„ nereta so­dininkų mėgėjų sodybose.

‘REPANDENS’ (kiliminė žemaūgė forma). Krūmas iki 0,5-1 aukščio, ilgomis pažeme besidriekiančiomis šakomis. Seni augalai gali būti iki 5-6 m pločio. Spygliai 20-30 mm ilgio ir 2-3 mm pločio, pjautuviškai iš­linkę, tamsiai žali. Forma atrinkta 1887 m. JAV (Parsons). Kauno botanikos sode introdukuota 1930 m. iš L. Spėto medelyno (Ber­lynas). Želdynuose reta.

‘SEMPERAUREA’ (auksaspyglė forma). Krūmas iki 2 m aukščio, j viršų kylančiomis šakomis ir dažniausiai kreiva viršūne.

Smulkios šakelės ir ūgliai tankūs, trum­pi, gelsvai rudi. Spygliai 10-20 mm ilgio, auksiškai geltoni. Vakarų Europoje žinoma nuo 1908 m. Lietuvoje introdukuota apie 1938 m., gana dažna sodybų želdynuose.

Be aprašytųjų europinio kukmedžio for­mų šalies dekoratyviniuose želdynuose dar pasitaiko šių: ‘Adpressa’ (smulkiaspyglė), ‘Adpressa Aurea’ (smulkiaspyglė geltonša- kė), ‘Fastigiata Aureomarginata’ (glaustaša­kė geltonkraštė), ‘Summergold’ (geltonkraš­tė), ‘Standishii’ (Stendišo geltonspyglė), ‘VVashingtonii’ (Vašingtono) ir kai kurių kitų.

Be europinio kukmedžio, šalies botani­kos soduose ir arboretumuose dar augina­mas iš Tolimųjų Rytų pas mus atkeliavęs smailiaspyglis (Taxus cuspidata Siebold et Zucc.), kanadinis (Taxus canadensis Marsh.) bei tarpinis (Taxus x media Rehd.). Jis yra europinio ir smailiaspyglio kukmedžių hib­ridas. Lietuvos dekoratyviniuose želdynuo­se pastaruoju metu gana populiari šios hib­ridinės rūšies glaustašakė forma (‘Hicksii’).

DAUGINIMAS. Kukmedžiai dauginami sėklomis ir žaliais auginiais. Sėklomis dau­ginamos rūšys ir kai kurios europinio kuk­medžio dekoratyvinės formos (‘Fastigiata’). Sėklos sėjamos rudenį arba per žiemą stra- tifikuojamos ir išsėjamos pavasarį (balan­dį). Tačiau net šiuo atveju dalis sėklų su­dygsta tik antraisiais metais. Žaliais augi­niais dauginama birželį—liepą šiltnamyje ar­ba inspekte. Geriausias substratas – smė­lis, smėlio ir durpių mišinys. Šalies mede­lynų specialistai ir sodininkai mėgėjai daž­niau praktikuoja vegetatyvinį dauginimą. Naudojant auginimo stimuliatorius (a – in- dolilacto rūgštį, a—indolilsviesto rūgštį, naf- tilacto rūgštį ir kt.) dirbtino rūko sąlygomis įsišaknija 80-95% kukmedžio auginių).

PANAUDOJIMAS ŽELDYNUOSE. Želdy­nuose kukmedžiai sodinami pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Sodybose europiniam kukmedžiui geriausiai tinka šiaurinė namo pusė. Šie augalai gerai jaučiasi po kitų me­džių lajomis, lengvai pakelia genėjimą ir gali būti panaudoti dekoratyviniam karpymui, vi­dutinio aukščio ir aukštoms karpomoms gy­vatvorėms. Spalvingosios dekoratyvinės for­mos (geltonspyglės, margaspyglės) naudo­jamos spalviniams deriniams ir akcentams. Glaustašakės ir koloniškos formos tinka au­ginti eilėse ir alėjose. Dėl nuodingumo reiktų vengti sodinti kukmedžius prie vaikų darželių ir mokyklų. Reiktų pagalvoti ir apie europinio kukmedžio sugrąžinimą į mūsų miškus. Tai turėtų būti vienas artimiausių mūsų miški­ninkų ir dendrologų uždavinių.




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top