Home
You Are Here: Home » Sveikata » Faktai apie bananus

Faktai apie bananus




bananai

Kas tie bananai?

Tai daugiamečiai žoliniai banani­nių (Musaceae) šeimos augalai. Šei­moje priskaičiuojama per 70 skirtingų rūšių. Tarp jų ir paprastasis (indiška­sis) bananas (Muša sapientum L.), ku­riam švedų gamtininkas Karlas Linė­jus, iš Romos istoriko Plinijaus darbų sužinojęs, kad vienas žymus indų iš­minčius maitinosi tik bananais, sutei­kė kiek neįprastą „išminčiaus vaisių“ vardą. Šiai bananų rūšiai priskiriamas ir aukščiausios pasaulio žolės titulas (augalai užauga net iki 10-16 metrų). O kiniškasis bananas, – smulkiais la­pais ir mažais vaisiais, – dar vadina­mas karlikiniu (M. cavendisdhii Lamb), mūsų dienomis daugiausia auginamas Kanarų ir Bermudų salynuose, užauga vos 60 cm. Krakmolą kaupiančių mais­tinių bananų grupei priskiriamas rojaus bananas (M. paradisiaca L.), beje, jo vaisiai valgomi tik kepti ar virti, nes ne­turi kitiems bananams būdingo saldaus skonio, mat jų minkštime susikaupia per 60% krakmolo ir vos 1% cukrų. Išskirti­nę grupę sudaro pluoštiniai arba teksti- liniai bananai (M. textilis Nee. ir M. bas- joo Sieb. et Zucc.), Filipinuose vadina­mi abaka. Jų pluoštas, pavadintas Ma- nilos kanapėmis, naudojamas tvirtiems, patvariems, vandenyje neskęstantiems ir beveik nepūvantiems jūreivių pamėg­tiems lynams gaminti. Verta dar pami­nėti abisininius bananus – tai išskirtinai dekoratyvūs bananai su nevalgomais vaisiais.

Biologiniu požiūriu bananai yra la­bai įdomūs augalai. Jų trumpas, sto­ras ir tvirtas stiebas (šakniastiebis) yra po žeme. Iš jo į paviršių iškyla dideli (iki 4 m ilgio ir 90 cm pločio) stambio­mis gyslomis išvagoti lapai, kurių spi- rališki lapamakščiai, apgaubdami vie­nas kitą, suformuoja daugiasluoksnį vamzdelį ir sudaro „tariamąjį“ tvirtą stie­bą. Iš jo išauga ir jauni lapai, ir daugia­aukštę kekę primenantis žiedynas. Žie­dai vienalyčiai ir dvilyčiai, jų vaisiai su­siformuoja be apsidulkinimo. Įvairiau­sių formų bananų (cilindro, riesti kaip rageliai ar pirštiški) 10-20 cm ilgo ir 3-4 cm skersmens vaisiai suburti į ke­kes, augintojų vadinamas plaštakomis, o atskiri vaisiai vadinami pirštais. Vie­noje kekėje gali būti per 200-300 ba­nanų. Kekės svoris priklauso nuo ba­nanų rūšies ar veislės ir auginimo są­lygų ir gali siekti 10-30, o kai kada ir 60 kg! Vieno banano vaisiaus svoris – 70-110 g, valgomos dalies jame bū­na 60-70%.

Manoma, kad bananai buvo vieni pirmųjų žmogaus kultivuotų augalų.

Jų kilmės šalimi yra laikoma Pietryčių Azija. Iš čia maždaug prieš 3500 m. jie pradėjo ilgą „kelionę11 po paatogrąžį ir atogrąžas.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai byloja, kad didysis karžygys Aleksandras Makedonietis ir jo kariauna 327 m. prieš Kr. buvo bene pirmi užsieniečiai Indijoje, skanavę bananų, tačiau apie sėkmingą jų auginimą kitose vietovėse žinių nėra.

Tai augalas, kuris žydi ir vaisius veda tik kartą per vegetaciją. Nuskynus banano kekę, augalas iškart nukertamas iki šaknų, bet neilgai trukus iš požeminio stiebo vėl formuojasi naujas banano lapų formuojamas „stiebas11. Taigi bananai dauginami požeminiais ūgliais, tik vegetatyviai.

Daugelyje atogrąžų šalių bananai yra labai svarbus vietinių gyventojų maistas. Jie valgomi virti, kepti, džiovinti ar net parūkyti. Iš džiovintų bananų gaminami miltai. Švieži valgomi tik saldieji bananai. Iš bananų galima pagaminti sirupo, džemo, marmelado, kavos surogato, želė, like­rio, vyno, netgi alaus. Tačiau daugiausia jų suvalgoma šviežių.

Kas slepiasi bananų minkštime?

Puriame miltingame švelnios konsisten­cijos aromatingame bananų minkštime ran­damas tikras maistinių ir bioaktyviųjų me­džiagų lobynas. Jame yra 74% vandens, 1,2% baltymų, 0,3% riebalų ir net 23,1% anglia­vandenių (daugiausia krakmolo, gliukozės pavidalo), 0,9% mineralinių medžiagų (K, Na, Mg, R Ca, Fe, Zn, Se, J, Cu, S ir kt.). Bananai yra laikomi kalio kaupikais, jo vaisiuose ran­dama net 348 mg%.

Vitaminų gausa bananai nepasižymi, ta­čiau, nors ir nedideliais kiekiais, juose yra karotino (provitamino A), vitaminų Br B2, B6, niacino, folio rūgšties, panoteno rūgšties, vit. E ir net 11 mg% vit. C. Be to, juose aptinkama fiziologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip se­rotoninas, dopaninas, organinės rūgštys, fer­mentai, net 0,6 mg% sudėtingų eterinių alie­jų, suteikiančių minkštimui malonų kvapą. 100 g banano vaisiaus teikia net 97 kcal.

Bananai – praktiški vaisiai

Bananus galima ne tik valgyti. Indijoje šių vaisių luobelėmis juodai dažomi audi­niai, jų žiedais puošiamos šventyklos, jie naudojami vestuvių ceremonijose. Iš bananų lapų daromi indai, jais dengiami būstai, daromos plaušinės, gaminamas popierius, iš plaušo siuvami patvarūs rūbai.

Bananų minkštimą lengvai pasisavina žmogaus organizmas, todėl juos j savo mity­bos racioną gali įtraukti visų amžiaus grupių žmonės. Tai nėra vaistai, tačiau dar senovėje indų jogai pastebėjo, kad bananai gana veiks­mingai padeda nuo kai kurių negalavimų:

*Dėl fiziologiškai vertingų medžiagų jie yra vertinami sergant burnos gleivinės užde­gimu, dvylikapirštės žarnos opalige, ūmio­mis ar lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis. Efektyvūs sergant kepenų ir inkstų ligoms.

*Vaisiuose esantis kalis padeda regu­liuoti vandens ir maisto medžiagų transpor­tavimą į visas organizmo ląsteles.

* Bananai padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina imuninę sistemą.

*Bananų sultis patartina gerti sergant epilepsija ar isterija (žinomas raminamasis jų poveikis).

*Nustatytas teigiamas bananų povei­kis gydant gliuteino (varpinių augalų balty­mo) sukeliamą alergiją, žvynelinę ir hiper- pigmentaciją.

*Pastaruoju metu žinomi veiksmingi iš bananų žievelių pagaminti vaistai nuo nude­gimų, sumušimų, karpų.

Bananai ir kosmetika

*Bananų košelės kaukė minkština, drėkiną ir lygina odą.

*Aprūpina odą vitaminais.

*Vyresnio amžiaus žmonėms (vystančia odai) bananų košelę patartina maišyti su grie­tinėle, kiaušinio tryniu ar medumi, o riebia odai – su citrinų sultimis ar kiaušinio tryniu.

Dėmesio!

Parduotuvėse parduodamuose gelsvos spalvos bananuose gali slypėti nemenkas pa­vojus – tai kenksmingos ant žievelių esan­čios nuodingosios medžiagos. Tokių medžia­gų auginant bananus naudojama nemažai nes bananai noksta ilgai (75-150 dienų): che­minių medžiagų naudojama piktžolėms plan­tacijose ir įvairiems kenkėjams naikinti, trę­šimui, taip pat ir ilgesniam vaisių laikymuis užtikrinti. Dar nenuskintų vaisių žievelė būnc prisigėrusi cheminių medžiagų.

Prieš ruošiant maistui, bananus būtinj kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu.

Bananų nepatartina valgyti žmonėms, tu­rintiems antsvorį, taip pat esant padidėju­siam skrandžio sulčių rūgštingumui.

Bananų patiekalai

Dauguma žmonių mėgsta šviežius, ne­apdorotus bananus. Šie vaisiai puošia mū­sų vaišių stalus, patiekiami įvairiuose pri­ėmimuose, šventėse. Tačiau reikia mokėt patiekti bananus ir juos valgyti: nulaužti nuc kekės bananai gerai nuplaunami šalto van­dens srove ir nusausinami. Prieš dedant vaisiams skirtą vazą, banano gale peiliu pa­daromos kryžminės įpjovos, kad valančia­jam būtų patogu jį nusilupti. Patiekiantį sta­lą, bananai nelupami, nes greitai tamsėja, pasidaro neišvaizdūs.

Nuluptas banano minkštimas dedamas į vaisinę lėkštutę ir valgomas desertui skir­tais įrankiais. Žievė dedama į specialią lėkš­tutę, kurią aptarnaujantys asmenys stengiasi kuo greičiau nunešti nuo stalo.

Egzotikos mėgėjams: bananų auginimas

Žinome, kad bananas – atogrąžų auga­las ir natūraliomis sąlygomis Lietuvoje ne­auga. Tačiau oranžerijoje, erdviose, aukšto­se patalpose, juos galima sėkmingai augin­ti ir žavėtis įspūdingais lapais ir žiedynu, o kartais ir vaisiais. Suprantama, didelio der­liaus tikėtis neverta, tačiau tinkamomis są­lygomis vaisius subrandins.

*                      Bananai auginami iš ūglių.

*                      Jiems parenkamas reikiamo dydžio vazonas, derlinga žemė.

*                      Augalus reikia gausiai laistyti ir tręšti kompleksinėmis trąšomis. Žiemą laistyti saikingai.

*                      Žemiausia vegetacijai palanki tempe­ratūra+12°C.

*                      Augalui subrandinus vaisius arba su­sirgus ar užpuolus kenkėjams, būtina „stie­bą“ nupjauti iki pat šaknų (atauga greit).




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top