Aktinidijų auginimas

Aktinidija – tai daugiametis vijoklinis augalas, kuris auginamas dėl savo dekoratyvumo: jos sparčiai auga, tinka pavėsinėms, neišvaizdžioms sienoms ir tvoroms apželdinti. Tačiau  čia tik viena medalio pusė. Aktinidijos uoga yra vitamino C rekordininkė, jo yra net 1 procentas uogos masės, o tai reiškia, jog užtenka vos kelėtos uogų žmogui, kad gautų paros vitamino C normą.

Pasaulyje labiausiai paplitusios kiniškos aktinidijos, dar vardinamos “kivi”, tačiau mūsų klimatas joms netinkamas, mat per šaltas. Lietuvoje labiausiai paplitusios: Paukštės Šakarva; Laiba; Landė; Margalapė; Smailialapė.

Aktinidijas prižiūrėti ir auginti nėra sudėtinga, nes jos yra atsparios žiemai, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai. Gali būti sodinamos net pusiau užtemdytose vietose, kur daugelis kitų sodo augalų prastai augtų ir derėtų.

Aktinidijoms labiausiai tinka puri, derlinga, silpnai rūgšti, pralaidi vandeniui dirva. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos kenčia dėl drėgmės trūkumo. Mėgsta saulėtą vietą, nors gerai auga ir silpnai užtemdytoje. Aktinidijos sodinamos apie 1,5-2,5 metro viena nuo kitos, priklausomai nuo būsimo krūmo formavimo. Kasama 50 centimetrų skersmens ir tokio pat gylio duobė. Sodinimui paruoštas mišinys: iš komposto, derlingos žemės, įdedant 15-20 g superfosfato kibirui mišinio. Pasodinus gausiai palaistoma, mulčiuojama durpėmis, sausa žole, pjuvenomis.

Jauną aktinidiją reikia gausiai laistyti, mulčiuoti dirvą, papildomai tręšti bei genėti. Aktinidijos jautrios pavasarinėms šalnoms, kurios apšaldo sprogstančius lapus ar žiedpumpurius. Todėl jaunučiai augalai, esant šalnų pavojui, pridengiami plėvele ar šiaudais. Nušalusios greitai atsigauna ir kitais metais vėl dera. Nors teigiama, jog genėti galima tiek rudenį, tiek pavasarį, tačiau aktinidijas genėti rekomenduojama birželį, nes nugenėjus rudenį, lieka atviros šakos ir aktinidijos nukenčia per pavasarines šalnas. Tręšiama rudenį, augalui duodant pusę kibiro komposto, 40-50 g superfosfato, 10-15 g kalio druskų. Pavasarį 20-30 g amonio salietros. Prieš žydėjimą 15-20 g superfosfato.

Didžioji dalis aktinidijų subrandina uogas ne tuo pačiu metu. Dalis būna dar nesubrendusios, kita dalis jau krenta ant žemės. Uogos renkamos kas kelias dienas. Galima surinkti uogas, subrendus ketvirčiui uogų ir jas nokinti sudėliojus tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Deja, uogos būna ne tokios skanios. Reikia įvertinti tai, kad tamsesnėje vietoje augančios aktinidijos uogas subrandina greičiau. Tačiau yra ir kitų veislių, kaip antai siauralapių aktinidijų gana gausu veislių, kurių uogos subręsta vienu metu ir nekrenta ant žemės.

Aktinidijų uogų naudojimas:

• Šviežios;

• Pertrintos;

• Šaldytos;

• Džiovintos – šiose aktinidijose išlieka didžioji dalis vitamino C.

SVARBU! Didžioji dalis aktinidijų veislių yra dvinamiai, būtina sodinti moteriškus ir vyriškus augalus. 4-10 moteriškiems augalams sodinamas 1 vyriškas augalas. Geriausia, jei vyriškas augalas pasodinamas viduryje.