Cukinijų auginimas

Cukinija – moliūginių šeimos atstovė, per paskutiniuosius tris dešimtmečius ne tik išpopuliarėjusi kaip vienas mėgiamiausių ingredientų lietuviškos virtuvės patiekaluose, bet ir išsikovojusi dažniausiai ūkiuose aptinkamos daržovės titulą, vertinamos tiek dėl savo maistingųjų savybių, tiek ir pakankamai nereiklių auginimo sąlygų.

Be visa ko, cukinija yra ganėtinai gausiai derantis, sparčiu brendimu pasižymintis augalas, savo vešlių lapų dėka susidarančiu puviniu sugebantis užkirsti kelią taip sunkiai pažabojamam piktžolių plitimui. Dar vienas cukinijų pliusas – pakantumas temperatūrų svyravimui, kas itin būdingas reiškinys mūsų kraštui.

Daugiausiai vitaminų bei mineralinių medžiagų rastume jaunutėse, dar visiškai nesubrendusiose cukinijose, todėl rekomenduojama nelaukti kol pastarosios pasieks peraugimo stadiją ir jas panaudoti vertingiausias (maždaug apie 15cm) ilgio. Taip pat reiktų žinoti, kad cukinijų žiedai irgi gali pasitarnauti kulinarijoje kaip puikus apvalkalas įdarams ar tas pats ingredientas salotoms. Visgi, jei esate pradedantysis daržininkas, norite maksimalių rezultatų, galbūt ruošiatės sodinti cukinijas pirmą kartą, vertėtų šiek tiek pasidomėti sėjos, priežiūros, laikymo ir kitais sėkmingo auginimo ypatumais.

Cukinija

Cukinijų nauda

Tačiau prieš pradedant platesnę kalbą apie derlingumą užtikrinančius faktorius, trumpai aptarkime kuo cukinija naudinga žmogaus organizmui. Visų pirma, tai lengvai virškinamas, ląstelienos gausus produktas, tad ypač tinka mažylių tyrelėms, sriuboms ruošti. Cukinijas visiškai saugu vartoti diabetikams, mat pastarosiose esantis cukrų kiekis minimalus. Minkštime aptinkamas karotenas, askorbinės rūgštys, vitaminas C, B1, B2, E, kalis, fosforas, magnis, kalcis, natris. Cukinija padeda greičiau pasišalinti toksinams, netgi gali pasitarnauti vėžinių susirgimų gydyme ir apskritai profilaktikoje, turi itin teigiamą poveikį sklandžiai medžiagų apykaitos veiklai, gerina kepenų funkcionavimą, saugo nuo aterosklerozės, inkstų ligų.

Cukinija nepasižymi aštriu, specifiniu skoniu, tad dera praktiškai visuose patiekaluose. Blyneliai, salotos, desertai, panaudojimas išties platus ir tai ganėtinai svarus argumentas, kodėl ši daržovė tiesiog privalo atrasti savo vietą jūsų darže.

Kaip auginti cukinijas?

Visų pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į cukinijų poreikį augti šilumoje, todėl neskubėkite daigų persodinėti į atvirą teritoriją jei pastovi temperatūra dar nesiekia +10 laipsnių. Žinoma, prieš ruošiantis pavasariui, būtina pasirūpinti ir tinkamu dirvožemio paruošimu, kitaip išsvajotojo gausaus derliaus galite ir nesulaukti. Svarbu užtikrinti reikiamą purumą, kad geriau cirkuliuotų oras, laikytųsi pakankama drėgmė bei būtinas mineralinių medžiagų kiekis. Iš rudens nepagailėkite organinio tipo trąšų, mėšlo, superfosfato. Pavasariop pakanka atitinkamo kiekio amonio salietros. Renkantis tinkamiausią plotą, dairykitės ypač saulėtos, vėjo neužpučiamos , laidžios vandeniui vietos. Geriausia kasmet parinkti vis kitą teritoriją, aišku, nepamiršti žemių mulčiuoti. Jei neruošiate daigų iš anksto, o sėklytes sėjate tiesiogiai į dirvą, tai darykite maždaug gegužės antroje dekadoje jau pasitraukus šalnoms. Vienoje duobutėje neviršykite trijų sėklų vienetų, o gylis šiuo atveju siektų iki 5 centimetrų. Kadangi tai mėgstantis plėstis augalas , paisykite ir atstumo( apie 60cm), kad lysvės galiausiai nevirstu chaosu ar džiunglėmis.

Jei pasitaiko ilgesnių sausros periodų, būtinai laistykite cukinijas vengdami sušlapinti žiedus ar lapus. Papildomai į vandenį kelis kartus per mėnesį rekomenduotina įpilti specialių mineralinių trąšų.

Cukinijų spalvų įvairovė

Tinkamiausias metas derliaus nuėmimui apribotu liepos-rugsėjo mėnesiais( priklausomai kada buvo sodinami daigai ar išbertos sėklos). Norint išsaugoti kuo ryškesnį cukinijų skonį, daugiau maistingųjų savybių, nereikėtų pastarųjų stengtis išlaikyti kuo ilgiau., geriausiu atveju pavyks apie mėnesį ar kelis. Patalpa, kurioje ruošiatės pernešti vaisius, turi būti pakankamai vėsi, bet šiukštu ne šalta, gerai apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių bei sausa.

Nors kaip minėjome anksčiau cukinijos pakankamai pakanti daržovė, tačiau per daug neišsiskirdama iš daugumos augalijos turi ir savo silpnųjų vietų, šiai rūšiai būdingus kenkėjus, ligas. Rūpintis kokybišku augimu, pradėti reiktų jau nuo daigo stadijos, mat silpni, lengvai išorinių veiksnių pažeidžiami audiniai, puikiausia terpė grybelinių ligų plitimui. Kad išvengtume panašių, itin nemalonių rūpesčių, saikingai naudokime azotines trąšas. Kitas svarbus veiksnys- visiškas augalo liekanų pašalinimas iš dirvos prieš ją suariant. Be abejo, vėlgi turime paminėti sėjomainos kaitaliojimą, nes būtent tai ir turi didžiausią įtaką rudų dėmelių( puvinių) atsiradimui, kas žaibiškai perauga į visišką sunykimą. Jei ligos išvengti nepavyko, pirmoji pagalba- purškimas fungicidiniais preparatais.

Šviežios cukinijos

Tokius kenkėjus kaip amaras ar daiginė muselė, naikinti reiktų su insekticidais, kurių poveikis, žinoma, glaudžiai susijęs ir su  instrukcijų laikymųsi, tinkamu dozavimu nurodytu gaminio etiketėje.

Visada stebėkite augalo būklę ir nedelskite pastebėję pirmuosius užkrato požymius, nes tik taip rudenį džiugins gausus bei vertingas cukinijų derlius, o visas į priežiūrą įdėtas darbas atsipirks saldžiausiais rezultatais.