Home
You Are Here: Home » Auginimas » Šilauogių auginimas

Šilauogių auginimas




Kadaise, norėdami paskanauti šių gardžių bei savo maistinėmis savybėmis ypač turtingų uogų, būtume turėję traukti į miškus ar pelkynus, tačiau dėka naujai išvestų hibridinių rūšių, šiandien šilauogių  galime užsiauginti ir savo soduose. Dar geriau, tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tiesiog reikia vadovautis tam tikromis taisyklėmis, padėsiančiomis pasiekti geriausių rezultatų. Vis platėjantį norinčiųjų auginti šį uogakrūmį ratą, lemia ir mokslininkų patvirtintos tyrimų išvados, kad šios uogos savo antioksidantų gausa bei savybe šalinti iš organizmo toksinus, pelnytai gali būti tituluojama jaunystės eleksyru. Be visa ko, tai puikus produktas skaičiuojantiems kalorijas, norintiems pagerinti regėjimą ar kenčiantiems nuo alergijų tam tikram maistui( šilauogės praktiškai niekada nesukelia jokių neigiamų reakcijų).

Šilauogių krūmai

Šilauogių krūmai

Dirvožemis šilauogėms

Taigi, pirmasis žingsnis link gausaus derliaus ir apskritai sėkmingo šilauogių prigijimo, vystymosi – tinkamas dirvožemio paruošimas. Svarbu, kad žemė būtų pakankamai rūgšti, vieta saulėta ir neužpučiama vėjų. Kitas reikšmingas faktorius- drėgmė. Šilauogei būtinas vanduo, tačiau jo perteklius, užsistovėjimas, kas gali tapti ir augalo žūties priežastimi, tad stenkitės palaikyti aukso viduriuką. Sodinti šilauoges geriausia įpusėjus pavasariui arba rudeniop( tiki ištaikykite metą dar iki pirmųjų šalnų pasirodymo). Duobė krūmui turėtų būti apie 50 centimetrų gylyje. Prieš tai papilkite ir durpių, komposto, pjuvenų ir nemažą kiekį vandens( tik neskubėkite sodinuko dėti į žemę kol drėgmė visiškai nesusigers). Jei vieną šalia kitos įkurdinate kelias šilauoges, tarp jų vertėtų palikti bent 1,5 metro siekiančius atstumus.

Nevertėtų pamiršti ir mulčiavimo. Tam geriausiai tinka senos pjuvenos, spygliai, smėlis. Mulčiavimas ne tik apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo, bet ir padeda pagerinti dirvos kokybę, užtikrina optimalią temperatūrą, neleidžia plėstis piktžolėms. Iki visiško prigijimo nerekomenduojama tręšti, o vėliau šilauoges palepinkite joms skirtomis trąšomis.

šilauogės ir mėlynės

Šilauoges gali būti sunku atskirti nuo mėlynių

Šilauogių ligos

Šilauogės, kaip ir visi augalijos atstovai kenčia ir nuo tam tikrų ligų. Dažniausiai pasitaikantis susirgimas –  stiebo grybelis, pasireiškiantis dėmelėmis ant stiebų. Profilaktinė priemonė šiuo atveju būtų genėjimas. Nemažai žalos gali pridaryti ir amarai, puviniai. Abiem atvejais, vienintelė patikima priemonė- purškimas tam skirtais preparatais, žinoma reiktų nedelsiant šalinti jau pažeistas šakas, kad išvengtume užkrato plitimo į dar sveikus audinius.

Dairantis sodinukų vertėtų pirkti tik ankstyvas veisles, antraip nespėjusios sunokti uogos tiesiog nušals. Jei pastebite, kad krūmas parduodamas su dėmėtomis šakelėmis, lapais, apeikite tokius prekeivius, nes greičiausiai liga plis ir toliau, blogiausiu atveju dar ir užkrėstumėte šalimais augsiančius augalus. Netręškite žemės mėšlu prieš pat sodinimą. Tai darykite tik likus pusmečiui iki persodinimo į dirvą. Papildomai rekomenduotina pabarstyti ir sieros miltelių. Būtina pasirūpinti piktžolių išnaikinimu (nupurkšti roundup‘u (glifostau) ar kitu herbicidiniu tirpalu). Itin dideliems plotam, reikėtų naudoti rūgštintas durpes, pjuvenas, medžio drožles. Tinkamiausias sodinimo laikas- balandis-gegužė. Kitas variantas, tai daryti rudenį iki pirmųjų šalnų, kad krūmelis spėtų įsitvirtinti ir prigyti. Svarbu tarp šilauogių palikti bent metrą siekiantį atstumą. Iškastą duobę( 1m gylis) gausiai užpildyti vandeniu ir tik šiam įsigėrus dėti sodinuką. Vėliau, nepamirškite mulčiuoti senomis pjuvenomis, spygliais. Taip praturtinsite dirvožemį, palaikysite tinkamą drėgmės lygį, apsaugosite šaknis nuo staigių temperatūros pokyčių.

šilauogių skynimas

Šilauoges gana patogu skinti

Šilauogių tręšimas

Stenkitės nenaudoti jokių cheminiais elementais papildytų trąšų iki kol šilauogės visiškai adaptuosis kas dažniausiai užtrunka apie metus. Geriausia šilauogių derlingumą gerinti azotinėmis trąšomis (amonio salietra, amonio sulfatu). Tręšimas vykdomas kovą-balandį, pumpurams dar neprasiskleidus. Po uogų nurinkimo tinka fosforo, kalio sulfato trąšos, kurias svarbu ir gerai paskirstyti, antraip rizikuosite nudeginti šakninę dalį. Jei sausa, paliekite ir vandeniu. Šilauogei vegetuojant naudokite papildomai parūgštintą vandenį.

Ypač svarbų vaidmenį sveikai krūmo išvaizdai bei apsaugai nuo kenkėjų turi genėjimas. Tinkamiausias laikas genėti būtų ankstyvas pavasaris. Dvimečiams krūmams pakanka nukarpyti nulinkusias šakas, senesniems patartina šalinti visas išsikerojusias, nudžiūvusias. Tankūs krūmynai, maždaug dešimtais augimo metais nepjaunami iki žemės. Esant smulkioms žaizdelėms, naudokite specialius, medžių priežiūrai skirtus dezinfekcinius tepalus. Baigus genėti, reiktų apipurkšti fungicidais.

Jei skirsite pakankamai dėmesio šilauogių priežiūrai, savo darbo vaisius išvysite ateinančio sezono gausiame kekių skaičiuje. Pirmasis derlius pasirodo iki liepos pabaigos. Skinant, svarbu nepažeisti odelės, nes tokiu atveju šilauogės laikysis žymiai trumpiau, anksti pradės džiūti ar net supus. Vertingiausias uogų laikymo būdas- užšaldymas, nes būtent tokiu būdu pavyksta išsaugoti bene gausiausią vertingųjų medžiagų kiekį.

 




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top