Tulpių auginimas
Tulpės neabejotinai pirmauja tarp pačių populiariausių gėlių rūšių, aptinkamų praktiškai kiekviename gėlyne. Tai daugiametis augalas, jo nereikia kaskart persodinti, ypatingai prižiūrėti ar lepinti. Be to, pirmieji žiedai prasiskleidžia vos pavasarinės saulės spinduliams pašildžius, tad pakankamai anksti lyginant su visa augalija prabundančios tulpės, tikra atgaiva akims po žiemos speigo išsiilgusioms kažko ryškaus bei gyvo.
Tulpė yra ir dažnas švenčių, dekoracijų atributas, kurį užsiauginti gali praktiškai kiekvienas norintis. Visgi, jei esate itin reiklūs sau, norite nepriekaištingo rezultato ar tiesiog iki šiol neauginote gėlių, keletas pagrindinių patarimų jums tikrai pasitarnaus ne tik užkertant kelią piktavalių daržo kenkėjų atakoms, bet ir siekiant daug paprasčiau puoselėti tulpynus, paliksiančius įspūdį kiekvienam praeiviui. Tad kokios tos didelių, išraiškingų, patrauklių žiedų paslaptys?
Tulpių spalvų įvairovė – itin didelė
Dirvožemio paruošimas tulpėms
Pirmas žingsnis – tinkamas dirvos svogūnėliams paruošimas. Tulpės puikiausiai auga sulygintame dirvožemyje. Svarbu, kad sodinimui nužiūrėtos vietos netalžytų vėjai bei nekepintų tiesioginiai saulės spinduliai. Pati žemė turėtų gerai praleisti drėgmę, pasižymėti neutralumu ar tik vos rūgštiniu tipu. Vietos, kuriose pagrindas molingas, tulpių auginimui netiks. Likus porai mėnesių iki sodinimo, patartina paruošti dirvą (ją sukasti), lengvai papurenti paviršių, vėliau dar kartą perkasti ir žinoma, pasirūpinti tinkamomis trąšomis.
Tulpių tręšimas
Jei jau prakalbome apie trąšas, reikėtų žinoti kokias ir kada geriausia naudoti. Pirmojo sodinimo etapo metu pakanka perpuvusio mėšlo, komposto. Perkasinėjant papildomai panaudokite azoto, o pumpurams formuojantis fosforo ir kalio. Prasiskleidus žiedams, prireiks šiek tiek kalio sulfato priedo. Dar geresnį efektą duotų cinko, boro įmaišymas, tačiau laikykitės griežtų dozavimo normų, kitaip greičiau pakenksite augalui nei paskatinsite spartesnį ūgtelėjimą ar gausesnį žiedynų užsimezgimą.
Bene populiariausios – raudonos tulpės
Tulpių sodinimas
Kai dirvožemis išdirbtas, jau galime pradėti sodinimo darbus. Tinkamiausias laikas- kiek atvėsus orams( maždaug rugsėjo pabaiga), vyraujant ne aukštesnei nei +10 laipsnių temperatūrai, bet dar ir nepasirodžius pirmosioms šalnoms. Duobutė svogūnėliui turėtų būti iki sprindžio gylyje, paliekant 25cm atstumą tarp kiekvieno sodinuko. Labai svarbu ypač atsargiai sėklagumbius sudėti į žemę nepažeidžiant viršutinio sluoksnio. Užbėrus žemėmis, dar kartą lengvai palyginkite taip išvengiant perteklinio lietaus vandens susikaupimo. Įsivyravus didesniam šaltukui, svarbus vaidmuo tenka mulčiavimui. Tam puikiai pasitarnaus kompostas, durpės ar paprasčiausi šiaudai. Pridengimas, ateinantį pavasarį leis gėrėtis dar gausesniais žiedynais bei tvirtesniais augalo stiebais, lapais.
Kartas nuo karto (ypač pavasariop) reiktų atlikti profilaktinę patikrą. Pastebėjus puvinius, nedelsiant pašalinti sergantį svogunėlį kartu su visu žemės sluoksniu aplink jį. Naikinkite ir piktžoles, nepamirškite reguliaraus laistymo, leisiančio išlaikyti žiedų grožį. Dar vienas patarimas- nuskinant tulpę palikti nors vieną lapą prie stiebo tam, kad šakniagumbis dėl sutrikusio mineralinių medžiagų tiekimo nesuvystų.
Turint tikslą patiems pasiruošti svogūnėlių sėklai, patartina tai daryti jau lapams pageltijus. Iškastus gumbus išdėliokite dėžutėje bei kelias paras palaikykite lauke, kad apdžiūtų. Kiek vėliau, senas šaknis kruopščiai pašalinkite ir vėl gražinę į tą pačią dėžę, ilgesniam laikymui neškite į jau paruoštą patalpą su ganėtinai sausu klimatu, geromis vėdinimo sąlygomis ir neaukštesne nei +18 laipsnių temperatūra.
Išbandykite ir kitas tulpių spalvas
Štai dažniausiai tulpėms būdingos ligos būtų grybeliai, bakterijos bei virusai. Tam įtakos dažniausiai turi stipriai padidėjęs drėgmės kiekis, žema temperatūra ar netinkamų trąšų naudojimas. Pastebėjus gelstančius lapus, dėmeles jau gali būti per vėlu tad būtina iškastus svogūnėlius gerai paruošti tolimesniam laikymui. Taip pat galima užpurkšti sieros suspensijos dygstant ir tulpėms sužydėjus. Patį svogūnėlį patartina beicuoti gyvsidabrio preparatais , formalinu. Sėklagumbius pusvalandį pamirkę fundarolio, benlaito tirpaluose irgi padėtumėte tulpėms apsisaugoti nuo galimų kenkėjų pažeidimų, puvinių.
Be visų šių patarimų yra ir kelios kitos auksinės taisyklės, garantuosiančios nepriekaištingą tulpių išvaizdą, sklandų augimo, peržiemojimo procesą. Pavyzdžiui ruošiantis sodinti tulpes į tą patį plotą, būtina išlaukti bent ketverius metus. Tulpių nereikėtų sodinti ir medžių ar kitame nuolatiniame pavėsyje. Visada valykite darbo įrankius( ypač tuos, su kuriais šalinate jau nebegyvus, supuvusius šakniagumbius), kad ligos nepersiduotų sveikiems sodinukams. Papildomai dirvą gerina ir tokie augalai kaip medetka, nasturta, garstyčia, tad iškasus tulpes derėtų pasėti šių natūralių tręšėjų, pratursinsiančių žemę naudingomis medžiagomis.
Taigi, viskas pakankamai paprasta, vadovaudamiesi visa šia informacija, jau su lyg antrais tulpių auginimo metais pasijusite tarsi tai būtumėte darę visą gyvenimą. Šios gėlės išties dėkingos, turint omenyje tiek būtiniausią priežiūrą, tiek ir visišką prisitaikymą prie lietuviško klimato, todėl nenuostabu, kad net pradedančiajam gėlininkui tai bene tinkamiausias pasirinkimas, lyginant su kitomis gėlių rūšimis.
