Aronijos ir jų auginimas
Aronija – tai vaisinis, vaistinis, dekoratyvinis bei medingas augalas, kuris pasižymi labai dideliu vitaminų C ir P kiekiu. Aronijų uogose esančios medžiagos – geriausiai žinomos kraujagyslių sieneles stiprinančios, kraują tirštinančios bei kraujospūdį mažinančios šio vaistinio augalo savybės.
Aronijos yra priskiriamos erškėtinių šeimai. Tai daugiametis augalas, užaugantis iki 3 metrų ir 1,5 m pločio krūmas, kurio uogos juodos arba tamsiai mėlynos, sultingos bei saldžiarūgštės. Lapai dantytais kraštais, blizgantys, pailgos formos. Žiedai balti arba rožiniai.
Šis krūmas mėgsta lengvą ir vidutinį priemolį, drėgmei pralaidžią, organinėmis medžiagomis aprūpinta dirvą. Aronijas geriausia sodinti saulėtose ir atvirose vietose, joms tinka vakariniai, rytiniai ir net šiauriniai šlaitai. Aplink krūmus žemė purenama, tręšiama panašiai kaip ir apie serbentus.
Dauginama atlankomis, žaliais auginiais arba sėklomis, tačiau dažniausiai dauginamos sėklomis. Šviežios sėklytės sėjamos tiesiai į dirvą 1-1.5 cm gyliu rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Sėjinukai pasirodo pavasarį. Sėjama į gerai įdirbtą dirvą, į 6-7cm gylio vagutes. Pirmaisiais metais sėjinukai būna ne aukštesni kaip 20cm. Kai išauga antrasis tikrasis lapelis, pasėlis retinamas. Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Gausiausiai dera 4-6 metų stiebai. Svarbu paminėti, jog į nuolatinę vietą sodinama tik 2—3 metų krūmeliai rudenį arba pavasarį kas 2 m, kiek giliau negu augo.
Aronijų krūmai formuojami anksti pavasarį, bebaigiant tirpti sniegui. Aronijos ištveria šaltį, greitai sutankėja ir jas tenka retinti. Suaugusiame krūme patartina palikti apie 10-12 stiprių ūglių, nudžiuvusius ir silpnus ūglius būtina pašalinti. Senesnės kaip 7 metų šakos taip pat išpjaunamos, nes dera kur kas prasčiau. Labai senus ir sutankėjusius krūmus galima atjauninti visas šakas nupjovus iki žemės. Ataugusios šakos retinamos, kad keras vėl nesutankėtų. Kas keletą metų galima nupjauti visas šakas per metrą nuo žemės. Tuomet jau antraisiais metais krūmas vėl pradės gausiai derėti, o uogos bus stambesnės. Taip kas 4-5 metai galima genėti aronijas.
Aronijų derlius nurenkamas rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, giedrą dieną. Jei norite derlių ilgiau laikyti, patartina juos skinti kekėmis, stengiantis išsaugoti viršūninius pumpurus. Šviežiai nuskinti vaisiai išbūna 1,5-2mėn., laikant juos +10°C temperatūroje drėgnoje patalpoje. Jei skinsime kekėmis, derėtų jas suverti ant vielų ar virvelių ir pakabinti patalpoje, pavyzdžiui, aukšte, sandėliuose ar nekūrenamose patalpose.
Nors tiek augalas, tiek uogos atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais gali užpulti gleiviniai pjūkleliai. Nuo jų purškiama 0,7 proc. kalcinuotos sodos arba 0,2 proc. Paryžiaus žalumos su 0,4 proc. muilo tirpalu. Dažniausiai ligos aplanko tuos krūmus, kurie pasodinti per tankiai. Sergantys monilioze aronijų krūmai purškiami 1 proc. bordo skysčiu: pirmąjį kartą – augalams nužydėjus, antrąjį – praėjus savaitei po pirmojo purškimo.
