Burokėlių auginimas
Burokėlis – populiari, stambi daržovė, auginama daugelio darže. Pagal Lietuvoje užauginamų daržovių masę, burokėliai rikiuojasi po bulvių bei morkų – taigi tai išties ženkli mūsų raciono dalis. Jaunų burokėlių valgomi lapai, tuo tarpu jau subrendusių – šakniavaisiai, kurie gana gerai laikosi ir žiemos metu. Burokėlių veislių yra gana nemažai, jos skiriasi ankstyvumu, reiklumu dirvožemiui, derlingumu, yra apvalius bei pailgus šakniavaisius formuojančių veislių.
Burokėliai – reiklios dirvožemiui daržovės. Norint gero derliaus, žemė turi būti puri, giliai įdirbta, humusinga bei nerūgšti. Taigi burokėliams komposto negailėkite. Dažnai jie gausiai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Burokėlių auginimui svarbūs ir mikroelementai, ypač boras, tad rinkdamiesi trąšas į tai atsižvelkite. Boro trūkumo požymis – viršutinis lapų puvinys. Jei jį pastebite, suskubkite po daržovėmis įterpti šio mikroelemento ir galbūt gerą derlių pavyks išsaugoti. Burokėliai gerai auga žirnių, kitų ankštinių, taip pat agurkų, pomidorų, bulvių, jei šie buvo tręšti mėšlu. Tačiau mėšlas jau turi būti gerokai perpuvęs (praėję kažkur pusantrų metų). Kaip ir daugeliui daržovių, dėl įvairių ligų sukėlėjų gero išsilaikymo dirvožemyje, toje pačioje burokėlių rekomenduojama neauginti bent kelis metus.
Ankstyvam naudojimui burokėlius galima sėti jau balandį, daigai gana gerai pakelia trumpas šalnas, nors pats dygimo procesas reiklus šilumai bei gali užtrukti iki dviejų ar net trijų savaičių. Jei planuojate burokėlius konservuoti, tam labiau tiks vėliau sėtos daržovės, maždaug apie gegužės vidurį.
Burokėliai gana gerai dera tankiai susodinti, tačiau yra jautrūs piktžolių konkurencijai. Taigi, teks ravėti arba mulčiuoti, taip pat naudinga gana dažnai purenti žemę tarpueilėse. Taip ir piktžolės nespės įsitvirtinti, ir dirvos aeracija gerokai pagerės. Esant sausrai, juos reikia palaistyti, tačiau vengti, kad dirva užmirktų ilgesniam laikui. Sudygus, verta daigus praretinti, kad jie turėtų erdvės augti. Rekomenduojama palikti maždaug penkių centimetrų tarpą tarp daigų. Paaugusius burokėlius reikia šiek tiek apkaupuoti, kad nekyšoti pats šakniavaisis – taip jis išlieka minkštesnis, nesusidaro kieta pluta.
Maistui tinkami burokėlių lapai užauga maždaug per mėnesį ar du nuo sudygimo, tuo tarpu patys šakniavaisiai gali augti ir beveik keturis mėnesius. Vėlgi, viskas priklauso nuo įvairių sąlygų jų augimo metu. Peraugę burokėliai ima skilinėti, kadangi vegetuoja ilgai – gali juos paliesti rudeninės šalnos, nuo ko jie daug greičiau genda, ir atsidėti žiemai į rūsį gali būti daug sudėtingiau – šakniavaisiai tiesiog ges. Atsižvelkite į tai ir nuiminėdami derlių, kad išrauti, bet nesunešti į patalpas burokėliui neliktų gulėti tiesiog dirvoje per šalnas. Skanios šviežios burokėlių lapų sriubos bei raudonos kalėdinės mišrainės!
