Home
You Are Here: Home » Auginimas » Česnakų auginimas

Česnakų auginimas




Česnakas – daržovė, kuri pasižymi ne tik ypatingu kvapu, skoniu, bet ir naudojama kaip vaistinė žaliava. Ne paslaptis, jog senovėje manyta, kad česnakas – vaistas nuo visų ligų. Aitrus skonis ir kvapas, kurį sukelia eterinis aliejus, skatina didesnį česnako panaudojimą kulinarijoje. Šis augalas nuo senų laikų plačiai naudojamas, tad nenuostabu, jog bene kiekviename sode jį galime atrasti. Taigi, prisiminkime truputį daugiau apie česnakus.

Česnakai moksliškai skirstomi į dvi rūšis: turinčius žiedykočius ir neturinčius jų, ūkyje retas juos taip vadina, žmonės labiau įpratę skirstyti juos į vasarinius ir žieminius. Kuo jie skiriasi? Dažniausiai vasariniai česnakai neformuoja žiedstiebio ir yra mažiau derlingi nei žieminiai, tačiau jie daug ilgiau gali išsilaikyti ar dar kitaip – ilgiau išlaiko prekinę kokybę. Subrendusioje galvutėje gali būti 5–30skiltelių, sujungti plona balta plėvele. Palankiomis sąlygomis laikant, česnakų galvutes galima išlaikyti net iki naujo derliaus.

Česnakų auginimas

Česnakai gana jautrūs, jiems labiausiai palankios atviros, saulėtos, sausos, apsaugotos nuo šiaurinių vėjų, vietos. Toleruoja purias, vidutinio priemolio ir priesmėlio dirvas, turinčias daug humuso, nes česnakų šaknų sistema yra kuokštinė, tad geriau plėsis ir augs. Česnakus patartina sodinti sklypelyje, kuriame praėjusi sezoną buvo auginami agurkai, moliūgai, kopūstai, pupelės. Nepatartina sodinti po svogūnų, porų, bulvių ar pomidorų, nes česnakai gali susirgti fuzarioze. Negalima sodinti česnakų tame pačiame sklypelyje  4 metus.

Česnakai dauginami skiltelėmis arba oriniais svogūnėliais. Kaip jau žinome, būna kelių rūšių: vasariniai ir žieminiai. Vasariniai česnakai, optimaliausias sodinimo laikas iki balandžio 10 dienos, suformuoja skilteles, apvilktas balta plėvele, o žieminiai, pasodinti vėlų rudenį, likus 4-6 dienom iki šalčių, kad skiltelės spėtų įsišaknyti, bet nepasirodytų laiškai,  išaugina vienskilčius svogūnėlius.

Česnakus, kaip ir kitas daržoves, sodiname rankomis, tiesiog pasidarytose vagose. Vagoje gali būti iki 5 eilučių, o eilės kas 15 cm. Augalai sodinami 20×6-8 cm atstumu. Rudeniniai česnakai sodinami 5-8 cm gyliu, o pavasarį kiek sekliau – 3-5 cm gyliu.Padarius negilią eilutę, pirštais skilteles įspaudžiam į dirvą ir užberiame ta pačia dirva ar durpių komposto mišiniu. Jei sodinate rudenį, būtina juos apmulčiuoti šiaudingu mėšlu, kad sluoksnis būtų apie 4 – 6 cm, o vasarą pakanka 1,5–2 cm storio sluoksnio, jis apasaugos nuo šalnų, perkaitimo, per didelio vandens išgaravimo, piktžolių. Česnakai tręšiami gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Taip pat ,galima tręšti per lapus kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis, šis tręšimo būdas ypač naudingas, kuomet vegetacijos metu pradeda gelsti lapai.Česnakus dalinti skiltelėmis reikia tik prieš pat sodinant, nes antraip ant atskirtų skiltelių gali atsirasti baltasis puvinys. Sodinimui reikia atrinkti sveikas, stambias, dažniausiai išoriniame ropelės rate esančias skilteles.

Česnakų auginimas

Sudygus česnakams ar po laistymo, patartina purenti tarpueilius, jog nesusidarytų dirvos plutelė.  Purename sekliai, nes šio augalo šaknys išsidėsčiusios viršutiniame dirvos sluoksnyje. Kuomet prasideda lapų auginimo periodas, česnakai sunaudoja nemažai vandens, todėl, kai tik išsausėja dirva, būtina ją sudrėkinti. Pirmą kartą tręšame, kuomet augalas turi 3-5 laiškelius. Antrą kartą praėjus keletai savaičių po pirmojo tręšimo. Paskutinį kartą tręšiame birželio viduryje, kai pradeda augti svogūnėliai. Laistymą galima derinti su tręšimu, nepatartina laistyti likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo.

Česnakų derlius nuimamas, kai išdžiūna daugiau kaip 2/3 visų lapų. Labai svarbu laiku nuimti derlių, nes nuėmus anksčiau laiko, skiltelės ne tik sunkiau atsiskiria, bet yra nesubrendusios ir prasčiau išsilaiko, o jei paveluojame, sutrūkinėja lukštai. Išrovus česnakus, prieš slepiant, būtina juos gerai pradžiovinti. Idealu būtų, jei pradžioje, apie 6-9dienas, džiovintume lauke, po to pašaliname šaknis, lapus ir jau galime nešti į šiltas, gerai vėdinamas patalpas pabaigti džiovinti ropeles. Negalima pažeisti lukštų, antraip ropelės gali pradėti pūti. Gero derliaus!




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top