Home
You Are Here: Home » Daržininkystė » Daržo planavimas

Daržo planavimas




darzo_planavimas

Planuoti būtina

Suplanuoti, kiek daržovių reikės vieneriems metams, ir paruošti reikia­mą skaičių lysvių – tai menas, kuris prieinamas tik patyrusiems daržinin­kams. Ar jūs žinote, kiek visko užaugs jūsų lysvėje? Vargu ar apskritai numanote, kiek jums reikės daržo gėrybių. Tai man ir pačiam dažnai būna mįslė! Mūsų daržai – tai atspindys to, kaip mes suprantame savo norus.

Neseniai pastebė­jau: daugelis iš mūsų triūsia soduose arba daržuose ne tiek dėl derliaus, kiek dėl gali­mybės maloniai stebėti, kaip viskas klesti ir noksta. Taip, mums pa­tinka gėrėtis gražiais augalais, lygiomis lysvių eilėmis, gausia žaluma ir svarbiausia – milžinišku derliumi!

„Blogais metais” jaučiamės tarsi nie­kuo dėti, bet palankiais – o taip, juk tai mes viską užauginome! Džiaugia­mės regėdami didžiulį derlių. Bet jei­gu jis staiga pradeda pūti arba atiten­ka kaimynų žąsims, dėl to visai nesijaudiname…

Tikrasis daržovių poreikis yra bū­tent tai, ką jums pavyko suvartoti, įskaitant ir atsargas, konservus. O tai, ko reikia, kad galėtume džiaugsmingai mėgautis derliumi, – pagunda. Mano skaičiavimais, poreikis iš anksto džiaug­tis yra 10 kartų didesnis už tikro der­liaus poreikį.

Pagrindinės daržo planavimo taisyklės

Dėl neapgalvoto lysvių, takelių ir vandens šaltinių išdėstymo tenka atlikti didžiulį beprasmį darbą. Dauguma dar­žininkų entuziastingai naudoja neišsenkantį rezervą. Aš irgi ne išimtis. Mano daržui dar toli iki tobulybės, bet kiek­vienais metais ką nors keičiu ir vis aiš­kiau matau, kaip būtų geriau. Šia patir­timi ir pasidalinsiu su jumis.

1. Sodinių zonos. Labai svarbus principas! Nepakenks jį pakartoti. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Daržovės atsi­dėkos už tai, kad yra matomos pro vir­tuvės langą. Tai tiesa! Ypač atsidėkos, jei šalia bus drėkinimo šaltinis. Vaikš­čioti takeliais, tampyti kibirus, žarną – nuobodus ir nekūrybingas darbas. Be to, ir sunkus. O jei esi pavargęs, sergi, nebejaunas ir kažko liūdna širdyje?.. Kuo toliau tempi vandenį, tuo mažiau noro! Tolimų lysvių laistymas dažniau­siai atidedamas vėlesniam laikui.

Apskritai, jeigu lysvės yra kur nors sklypo gale, už medžių ar krūmų, apie jas tarsi negalvojame. Net jeigu nuties­tas laistymo vamzdis. Ne veltui sako­ma: „Kai akys nemato, tai ir širdies neskauda!” Išskyrus pačius nerimas- tingiausius entuziastus, visi tokie esa­me. Nepykite ant savęs, o elkitės gud­riau: tas daržoves, kurios reiklios, auginkite prie pat namo, o tas, kurioms pakanka mažesnės priežiūros, atokiau. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos; šiltlysvės su sodinukais – beveik prie pat durų; čia pat agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Vanduo irgi šalia. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pu­pelės. Dar toliau – daugiametės daržo­vės, moliūgai ir bulvės, bet ir iki jų rei­kia nuvesti laistymo sistemą. Pačiame sklypo gale – sodas. Netgi atskirose lysvėse stenkitės arčiau sodinti tai, kam reikia daugiausia priežiūros!

2.  Šešėlyje niekas nederės. Be­veik visoms daržovėms nuolat reikia tiesioginės šviesos. Netgi šviečiant sau­lei ir tik retkarčiais krintant medžių šešėliams, derlingumas sumažėja dvi­gubai ar net trigubai. Tokioje vietoje geriau užveisti gėlių veją. Prasminga ant retai augančių medžių leisti vytis agurkams; pietuose jiems patinka pu­siau šešėlis, todėl rečiau serga ir be­veik neužima vietos. Tokiose vietose galima sodinti rabarbarus, rūgštynes, daugiamečius ir laiškinius svogūnus. Tačiau bulvinės daržovės (pomidorai, paprikos, baklažanai), moliūginiai, kryž- mažiedžiai (ridikėliai, ridikai, kopūstai ir pupelės) nemėgsta šešėlio. Ten pra­stai mezga uogas ir žemuogės.

3. Visos lysvės, kopėtėlės ir karkasai turi būti ten, kur bus ge­rai apšviesti. Jeigu kopėtėlės stovi lysvės viduryje, jos turėtų būti pasuk­tos šiaurės-pietų kryptimi. Kitaip nau­dos duos tik saulėtoji pusė, o šešėlio gaubiamoje daržovės neteks patrauk­lumo. Jei kopėtėlės stovi prie sienos arba tvoros, leiskite stiebams driektis iš rytų į vakarus. Tuomet visi augalai gaus daug saulės šviesos.

Siaurų lysvių privalumas – jos tarsi išsitempia j ilgį. Kvadratinis metras – tai ir metrinis kvadratas, ir dešimties metrų ilgio juosta, kurios plotis 10 cm! Mes kalbame apie 0,5×2 m dydžio juostą. Galima įsivaizduoti ir 0,25×4 m. Toks kvadratinis metras gali būti daug produktyvesnis, žinoma, jei pa­kankamai laistomas ir maitinamas. Lys­vė, kurios plotis 12 cm, o ilgis 8 m, vadinama hidroponine: daržovės auga vamzdyje, durpiniuose indeliuose su maitinamuoju tirpalu.

4. Įrenkite stacionarias lysves.

Stacionarią lysvę nuolat papildykite or­ganinėmis medžiagomis ir trąšomis. Tiktai laistykite. Nevaikščiokite lysve ir jos neištrypsite. Reikia ravėti tik mažą plotelį ir kuo toliau, tuo rečiau. Daug protingiau tvarkyti vieną vietą ir taupy­ti jėgas! Tai ne vienintelis stacionarių lysvių privalumas. Jas galima šiek tiek pakelti ir apsaugoti nuo per didelės drėgmės. Arba užleisti takus veja, iš­kloti plytelėmis. Galima viską sutvarkyti gražiai, derinti daržą su gėlynais. Ga­liausiai, pripratę prie lysvių išdėstymo, išmoksite nuspėti sodinukų elgesį.

5. Atskirkite apvadais lysves nuo dirvožemio. Jūsų sklypas bus aiškus ir paprastas! Kol nėra apvadų, negalėsite suvokti lysvės kaip išbaigtos ir ji nuolat kentės dėl neapibrėžto ir epizodiško jūsų kišimosi. Atskirti gali­te įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, šiferiu, čerpėmis, mediena, plastiku – viskuo, ką turite. Aš atskiriu ir aptveriu viską, net krūmus ir gėly­nus. Išdėstymas aiškus: tą, kas auga už apvadų, reikia pjauti, štai ir viskas. Imu vejapjovę ir pjaunu. Galiausiai matau, koks nedidelis plotelis, kurį turiu įdirb­ti ir prižiūrėti!

6. Apželdinkite sienas, pavėsi­nes ir tvoras vijokliniais augalais.

Netinkamos tik šiaurinės ir vakarinės pastatų sienos: gėlių ir vaisių bus ma­žai, o ligų daug. (ruoškite organikos kampe­lį.)  Šešėlyje, kuo arčiau vartų arba lys­vių, sukraukite komposto krūvą ir paruoškite vietą talpiam indui arba vo­nelei. Jei aplink pasodintumėte krūmų arba pastatytumėte laiptelius lianoms, vaizdas nesuprastėtų.

7. Negailėkite lėšų laistymo sistemai, nes ji užtikrins pakankamą drėgmę ir neatims iš jūsų laiko. Tai at­sipirks dešimteriopai.

8. Neapsiribokite tiesiomis li­nijomis ir stačiais kampais. Dėl

patogumo lysves ir takus pakreipkite jums reikiama linkme – vingiuokite ir apvalinkite! Labiau pasitelkite vaizduo­tę. Pavyzdžiui, žalumynams, daugiame­tėms ir prieskoninėms žolėms puikiai tinka permakultūros šalininkų siūloma „spynos akutės” formos lysvė: ji kom­paktiška ir atrodo kaip gėlynas.

Prireiks popieriaus, pieštuko, liniuotės ir žirklių

Dabar jūs žinote viską ir galite įgy­vendinti savo planą. Pirmiausia nu-brėžkite sklypo ribas. Po to:

a) nupieškite namą ir kitus stati­nius, medžius, tvoras;

b) pavaizduokite jų šešėlius, kai saulė šviečia iš pietų. Šešėlio aukštis – pusė statinio ar medžio. Užbrūkšniuo- kite šešėliuotas vietas. Ten sodinti daržovių negalima. Pagal plano mastelį iškirpkite popierines juosteles, stačiakampius ir kvadratėlius: lysves, tranšėjas, duo­bes, piramides, lovelius. Bendras jų plotas turi būti lygus jūsų apskaičiuo­tajam. Ant juostelių užrašykite vienos arba dviejų daržovių (jeigu per sezo­ną ketinate apsodinti lysvę du kartus) pavadinimus. Jas galite iškirpti spalvo­tas, atsižvelgdami į derliaus spalvą, arba nupiešti kiekvienai kultūrai po simbolį. Beliko išdėlioti juosteles po sklypą, atkreipiant dėmesį į minėtas taisykles.




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top