Nuimdami derlių, vertindami pavasario ir vasaros darbų rezultatus mes ne visada būna­me patenkinti. Atrodytų, viską padarėme, kaip reikėjo: ir laiku pasodinome, ir laistėme, ir kartais tręšėme, o morkos užaugo sudarkytos ir nesaldžios, burokėliai kieti ir taip pat ne cukriniai, agurkai neskanūs, kreivi, pomidorai beveik beskoniai, bulvės juoduoja, baklažanai kartūs…

Pagrindinės priežastys

Pasirodo, kad daržoves reikia ne vien laiku pasėti ar pasodinti ir palaistyti. Labai daug ką reikia daryti kompleksiškai, kad jcs sėkmingai užaugtų ir gerai išsilaikytų sandėliuojamos. Gudrybių nemažai, apie svarbiausias iš jų ir pakalbėsime.

Pagrindinės priežastys, kodėl daržo­vės užauga neskanios ir negražios, yra dvi. Pirmoji – nekokybiškos arba ne tos veislės sėklos. Pavyzdžiui, įvairių veislių burokėliai labai skiriasi cukringumu. Ne­vienodas ir skirtingų veislių morkų, agur­kų, pomidorų bei kitų daržovių skonis. Tad sėklas rinktis reikėtų atidžiai, bet tai jau kita tema. Antroji priežastis – netinkama agrotechnika. Apie tai pa­kalbėsime smulkiau, bet pradėsime nuo bendrųjų daržovių skonio gerini­mo būdų.

Kad daržovės būtų skanios

Didžiulės reikšmės turi kalio trąšos. Kai jų trūksta, ne tik smarkiai sumažėja derlius, bet ir suprastėja daržovių skonis ir kitos savybės. Pavyzdžiui, bulvės, augusios dirvoje, kurioje labai mažai kalio, kasamos lengvai suskirsta, pasidengia giliais rudais įspaudais ir kamštinėmis dėmėmis po žie­vele. Burokėliai visai nesubręsta. Susiformuoja tik pavieniai šakniavaisiai, kurių skc- nis vidutiniškas. Tokie sandėliuojami su­serga, beveik nevalgomi. Ridikėliai taip pat pavieniai, labai kieti, aitraus skonio.

Pagerinti daržovių skonį galima trę-šiant kompleksinėmis trąšomis su mikro­elementais per lapus. Augalai, kai jiems trūksta kurios nors maisto medžiagos, subrandina nelabai skanius vaisius. Keletas papildomų tręšimų per lapus galėtų pa­gelbėti ištaisyti padėtį. Jų skaičius priklauso nuo daržovių rūšies. Pavyzdžiui, pomidcrus genausia tręšti kartą per 7-10 dienų, o bulves užtenka apipurkšti 2-3 kartus.

Daržovių ir vaisių skonį galima page­rinti, naudojant humino trąšas ir humino preparatus. Daržovės tampa skanesnės, maistingesnės ir gražesnės, geriau išsilaiko sandėliuojamos. Jose daugiau biologiškai aktyvių maisto medžiagų, naudingų žmo­nėms. Vaisiuose sumažėja kenksmingų priemaišų.

Ir paskutinis svarbus dalykas – derlių reikia nuimti laiku. Pavyzdžiui, subrendu­sios bulvės yra skanesnės už nesubrendu­sias. Morkos ir burokėliai saldūs tik vege­tacijos pabaigoje, o ridikėliai, agurkai ir baklažanai – atvirkščiai, todėl jų jokiu būdu nereikėtų perlaikyti. Pomidorai, sunokę ant krūmų natūraliai, daug skanesni už tuos, kurie nuskinti žali.

Kodėl agurkai kartūs?

Agurkų skonis priklauso nuo sąlygų, kuriomis auga. Jei per mažai saulės, drėg­mės ar per karšta ir drėgna, vaisių vysty­masis užtrunka. Per tą laiką jie apkarsta. Taigi, jei agurkai kartūs, reikėtų išsiaiškinti, kas kliudo jiems augti. Jeigu orai šalti, uždenkite lysvę plėvele. Nelaistykite agurkų šaltu vandeniu. Jau vien dėl jo skonis gali pasidaryti nepagei­dautinas. Karčių agurkų, jei vis dėlto tokie užaugo, išmesti nereikėtų – užraugus kar­tumas išnyks.

Kodėl vaisiai prastai išsilaiko?

Vadinasi, jūs juos nuskynėte netinka­mu laiku arba ne iš karto, sudėję j polieti­leninį maišelį, jkišote į šaldytuvą. Reikėtų prisiminti vieną svarbią taisyklę – agurkus skinti reikia tik anksti ryte ir nedelsiant pa­dėti šaltai.

Jei užaugo kitokios formos agurkai

Jei pastebėjote, kad vienas agurkų galas panašus į rutuliuką, o antrasis smarkiai susiaurėjęs, vadinasi, trūksta azoto. Patręškite karvės mėš­lo tirpalu, atskiestu santykiu I : 8. Ži­noma, galima naudoti ir šlapalo tirpa­lą, jo įbėrus j 101 vandens ne daugiau kaip I degtukų dėžutę. O jei agurkai panašūs j kriau­šes, dirvą reikėtų patręšti kalio trąšo­mis – kalio sulfatu. Jei trūksta kalio, galima lysves pabarstyti medžio pele­nais. Beje, agurkams ši medžiaga nau­dinga dėl daugelio priežasčių.

Jei pradėjo augti agurkai su persmaugomis, kreivi ir išsigimę, tem­peratūra per aukšta – didesnė nei 33 °C, o oro drėgnis mažesnis nei 55 proc. Vadinasi, reikia laiku palais­tyti ir išvėdinti šiltnamį.

Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių užauga netinkami agurkai. Pirmoji – retas laistymas. Tokiais atvejais agur­kai numeta žiedus, užuomazgas ir už­mezga daug išsigimėliškų, kartais kar­čių vaisių. Taigi, laistyti reikia, atsižvel­giant į oro sąlygas, bet, žinoma, ne vieną ir ne du kartus per savaitę.

Be to, agurkai per jautriai rea­guoja į prastus orus ir staigius tempe­ratūros pasikeitimus. Lietingą ir šaltą vasarą dėl nepakankamo apdulkini­mo išsigimėliškų vaisių užauga dažnai. Be augimą ir vaisių formavimąsi skati­nančių stimuliatorių neapsieisite – juk orų pakeisti nepajėgsite.

Daug prastai išsivysčiusių vai­sių būna tuomet, kai agurkus pažei­džia virusinė mozaika, kurią dažniau­siai platina amarai. Augalai atrodo suvargę, tarpubambliai sutrumpėję, šakos ir lapai palaipsniui pagelsta ir nudžiūva.

Pomidorai

Išsigimėliški vaisiai

Netinkami vaisiai išsivysto iš pilnavidurių žiedų. Tokius reikia kuo greičiau nuskinti, nes trukdo augti kitiems pomidorams.

Kodėl suskirsta žali pomidorai?

Priežastys dvi – per didelis drėgmės arba azoto kiekis dirvoje. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad azoto perdozavimas įmanomas ne vien tręšiant mineralinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, vištų mėšle ypač daug veikliojo azoto, todėl jj naudoti reikėtų labai atsargiai.

Kodėl vaisiai smulkūs?

Smulkūs pomidorai susiformuoja tiek dėl azoto trūkumo, tiek dėl fosforo ir kalio stygiaus. Negerai ir tuomet kai trūksta drėgmės. Tokiais atvejais auga­lų lapai susmulkėja ir susisuka, o vaisiai būna smulkūs, išsigimėliški, dažnai pažeisti viršUninio puvinio.

Kodėl vaisiai nesaldus?

Dėl kalio trūkumo lapų pakraščiai „nudega”. Derlius sumažė­ja. Vaisiai būna smulkūs, gali nubirti, be to, ir ne per geriausios kokybės – juose mažiau cukrų ir vitamino C.

Tuščiaviduriai vaisiai

Norėtume atkreipti dėmesį į vaisius su vidinėmis tušturro- mis. Tai prasto žiedų apdulkinimo rezultatas. Šitaip nutinka dėl aukštesnės nei 35 °C arba žemesnės nei 12 °C temperatūros, temperatūrų kaitos, (takos turi ir oro drėgnis. Pomidorų žieda­dulkės yra sunkios ir drėgname šiltnamyje prastai byra iš dulkinių. Štai kodėl keletą kartų per savaitę pirmoje dienos pusėje būt na pakratyti augalus, kad žiedai geriau apsidulkintų ir užsimegztų vai­siai. O dar geriau reguliariai naudoti stimuliatorius. Kad oras šilt­namyje neperkaistų, būtina įrengti tinkamą vėdinimo sistemą.

Burokėliai

Kodėl burokėliai „su barzdomis”?

Svarbiausia priežastis pagrindinės šaknelės galiuko nugny- bimas. pikuojant daigus. Kuo daugiau jos nugnybiama, tuo dides­nė „bareda” užauga. Burokėlių šaknų sistema iš šerdinės virsta lezgeline. Be to, tai paaiškėja tik nuimant derlių. Juk tinkamai pri- žiūnmi augalai su nutrauktomis šerdinėmis šaknimis gerai origyja, o šakniavaisiai subręsta laiku. Šerdinių šaknų galiukai gali nutrūkti tik tokiu atveju, jei sėklos buvo pasėtos j lysvę, o ne j šiltnamį ar daigyną, o paskui daigai retinti. Augalai buvo tiesiog išrauti, o ne atsargiai išimti ir pasodinti į kitą vietą. Raunant pagrindinė šaknis neišvengiamai nutrūksta. Rezultatas – „barzdoti” burokėliai. Kar­tojame: geriau pasėti sėklas į daigyną arba šiltnamj, o paskui dai­gus labai atsargiai iškasti. O jei šis būdas jūsų netenkina, tuomet sėkite tik pavienes sėklas. Sodinant būtina ištiesinti burokėlių šaknis, kad neužlinktų. Tai taip pat skatina lygių ir gražių šakniavaisių formavimąsi. Burokėlius svarbu laiku palaistyti. Juk nereguliariai, bet gausiai laistant jie suskirsta.

Kodėl burokėliai nesaldus?

Burokėliai mėgsta trąšią, pūdiniu praturtintą dirvą, tinkamai supurentą, kad prie Šaknų patektų pakankamai oro. Augantys sausoje, kietoje ir nederlingoje žemėje šakniavaisiai karstelėja.

Morkos

Išsigimėliški šakniavaisiai

Pirmoji klaida, kurią daro kai kurie daržininkai, yra retinant išrautų daigų sodinimas. Morkos pngyja visai neblogai, bet nau­dos iš to tikrai nedaug. Derlių galima nebent sušerti gyvuliams. Sa<niavaisiai būna smulkūs ir taip smarkiai išsišakoję, kad jų tie­siog neįmanoma nuskusti.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad akmeninga dirva morkoms visiškai netinka. Čia taip pat užauga išsigimėliški ir išsišakoję šakniavaisiai. Ir nors, iš pirmo žvilgsnio, morkos pakankamai neįnoringos, lyg ir auga net tokioje dirvoje, gero derliaus ne­sulauksite.

Labai svarbus yra derlingo din/os sluoksnio storis. Jei jis ne­storas, morkos nebus stambios ir lygios. Juk šaknims teks išsi- riesti ir išsišakoti, norint išsitekti ploname derlingos diįvos sluoksnyje. Nemažos reikšmės turi reguliarus ir tinkamas laistymas. Su­drėkti turi visas dirvos sluoksnis, kuriame išsidėsčiusi šaknų siste­ma. Paviršinis laistymas tik pablogina reikalą: susiformuoja su­darkyti šakniavaisiai, iš kurių plačių galvučių išauga ne viena ilga šaknis, o keletas trumpų šaknelių. Jei trūksta drėgmės, morkos būna kietos ir neskanios. Dėl nereguliaraus ir gausaus laistymo jos sutrūkinėja.

Nereikėtų pamiršti laiku išretinti ir, žinoma, nuravėti morkas. Jei šios daržovės tankiai pasėtos ar užžėlusios piktžolėmis, susi­formuoja smulkūs ir kreivi šakniavaisiai. Tad negalima vėluoti. Išsišakoję, kreivi šakniavaisiai auga dirvoje, kuri buvo patręšta šviežiu mėšlu. Tai visiškai neleistinas dalykas. Smulkūs šakniavaisiai ir dideli lapai užauga, kai dirvoje per daug azoto.

Kodėl morkos nesaldžios?

Norint užsiauginti saldžių šakniavaisių, reikėtų sėti geros veis­lės morkas, turinčias nedidelę šerdį. Be to, labai svarbu parinkti tinkamą diivą. Morkas būtina sėti į purią ir derliflgą dirvą. Jei šis reikalavimas nebus įvykdytas, jos bus nelabai skanios. Norėdami pagerinti šakniavaisių skonį, turėtumėte pasirūpinti, kad joms ne­trūktų fosforo ir kalio. Fosforas lemia cukringumą, o kalis audinius padaro švelnesnius.