Kopūstų ligos ir kenkėjai
Turbūt atkreipėte dėmesį, kad kopūstų išvaizda, palyginus darže užaugintus ir parduodamus prekybos centruose, skiriasi netgi labai. Daržo kopūstą dažnai tenka nemažai nulupti, kol pasiekiame gražų, nepapuvusį branduolį, o daug išorinių nukeliauja tiesiog į kompostą. Tą paprastai lemia kopūstų ligos bei kenkėjai, kurie taip jaučiasi pilnaverčiai augančių kopūstų savininkai, kaip ir jūs. Ką gi galima padaryt, norėdami geresnio derliaus, kad daugiau kopūstų liktų mums patiems?
Kopūstus kamuoja ir kitas daržoves puolanti miltligė (čia – netikroji), dėl kurios pagelsta ir džiūsta lapai, atsiranda netaisyklingų dėmių, o pati liga gali paveikti įvairias augalo dalis. Tiesiog dažniausiai pastebima lapuose. Gyslų bakteriozė sutrikdo vandens tekėjimą augaluose, jie pajuosta, jaunesnių lapų pakraščiai gelsta, o senesni – džiūva bei raukšlėjasi. Diegavirtė – dar viena kopūstus kankinanti liga, nužudanti dar tik daigą, pažeisdama jo šaknies kaklelį. Alternatiozė pasireiškia juodomis dėmelėmis ant ankštarų bei stiebų.
Siekiant išvengti ligų, visų pirmą reikia atkreipti dėmesį, kad ligų sukėlėjai neatkeliautų su sėklomis (reikia jas beicuoti, jei to nepadarė gamintojas) ar nebūtų pasilikusios dirvoje. Dirvožemis neturi būti rūgštus. Toje pačioje sodinti kasmet tų pačių daržovių labai nerekomenduojama, kopūstai – ne išimtis. Turi praeiti bent kokie keturi metai, kad galėtume saugiau sodinti kopūstus toje pačioje vietoje. Negerai ir šalia auginti kopūstų. Kaip žinia, sukėlėjai geba šiek tiek judėti. Daug ligų susijusios su visais kryžmažiedžiais, tame tarpe piktžolėmis, tad reikia spėti ir jas naikinti. Geriausia rudenį išvis sunaikinti (sudeginti) augalų liekanas, tik taip nukentės jūsų komposto tūris. Pamačius kokios nors ligos požymių dar daiguose, nesveikuosius reikia kuo greičiau atskirti nuo sveikų bei sunaikinti, taip sustabdysit ligos plitimą. Yra įvairių cheminių priemonių, padedančių susidoroti su įvairiomis ligomis, netgi jų išvengti. Trichoderminas apsaugo nuo diegavirtės ir bakteriozės, nuo miltligės ir alternatiozės gelbsti polikarbacinas.
Kopūstus puola visas būrys vabzdžių – juos ėda spragšių ir grambuolių lervos, kurkliai, įvairūs maitaėdžiai vabalai bei jų lervos. Visiem žinomi kopūstiniai baltukai, dedantys kiaušinius kopūstuose, taip aprūpindamas savo palikuonis puikiu maisto šaltiniu. Taip pat yra ir kopūstinė musė, kopūstinė kandis, kryžmažiedė spragė, kopūstinis amaras, rapsinis žiedinukas bei kiti kenkėjai. Įvairių kenkėjų puotavimo vieta prie kopūstų gražiai prasilenkia laike – įvairūs vabzdžiai puola kopūstus skirtingose vystymose stadijose. Kopūstinės musės – vienas pirmųjų kenkėjų, na o puotą pabaigia kopūstiniai amarai bei rapsiniai žiedinukai. Taigi, norint gero derliaus, kovoti teks visą vasarą ir rudenį.
Viena geresnių paprastų priemonių siekiant susilpninti kenkėjų poveikį – kuo ankščiau į lauką persodinti kopūstų daigus (ankstyvųjų maždaug balandžio pabaigoje). Taip leisite daigui įsitvirtinti, sustiprėti ir paaugti dar iki pasirodant pirmiesiems kenkėjams. Stipresnis augalas turi daug mažesnę tikimybę žūti apgraužtas lervos. Nuo musių gelbsti bazudinas, prieš sprages kovojama aktelitu, foksimu, deciu (pastarasis padeda ir nuo amarų). Drugių vikšrus reikia pulti, kai šie ritasi iš kiaušinėlių, veiksmingiausia – kokiu nors cheminiu insekticidu (yra įvairių ir biologinių preparatų).
Geras būdas kovoti su kenkėjais – turėti pulką pažįstamų zylių bei varnėnų, kurie sulesti vikšrus bei lervas, ir taip apsaugoti kenkėjų. Na o kaip prisijaukinti pulką paukščių, paliksime jūsų fantazijai ir išmonei. Gražių, baltų ir per daug neapgraužtų kopūstų!
