Kukurūzų auginimas
Amerikietiškieji kukurūzai – vis dar gana neįprasta daržovė mūsų platumose. Nors turbūt juos yra bandę auginti ir augina daugelis, tačiau mažais kiekiais. Tuo tarpu Jungtinėse valstijose ši daržovė (ar yra koks tinkamesnis žodis?) dengia didžiulius plotus, yra masiškai naudojamas tiek žmonių maistui, įvairiems produktams, tiek ir galvijų, kiaulių, paukščių, žuvų pašarams. Pabandykime kiek plačiau susipažinti su šiuo augalu.
Kukurūzai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos, auginti sėsliųjų indėnų genčių, į Europa pateko vos ne iškart po Kolumbo žygio – dar XV amžiuje. Nieko keista, kad šių daržovių yra įvairiausių veislių, vienos puikiai dera ir puikiai laikose sandėliuojamos, kitos kiek atsparesnės prastesniam klimatui, na o daržuose maistui auginamos veislės yra minkštesnių grūdų, maistingos. Kukurūzai – galingi augalai, galintys pasiekti iki 5 metrų aukštį ir esant prastam drėkinimui iki suleisti šaknis net iki pusantro metro gylio. Taip pat jie yra gana baltymingi – šviežioje burbuolėje yra apie 5 procentus baltymų, turi PP, B2 ir kitų vitaminų.
Auginant kukurūzus, svarbiausia atkreipti dėmesį į du dalykus – tai yra šilumamėgės, pakankamo maistinių medžiagų reikalaujančios daržovės. Jie nemėgsta rūgščios dirvos, geriausia – neutrali reakcija. Jei nemėgstate naudoti sintetinių trąšų, auginant kukurūzus reikės atseikėti nemažą kiekį komposto. Neveltui kartais šios daržovės nemėgstamos, nes greitai nualina dirvą – išties augalo biomasė nemaža, tad ir maistinių medžiagų jiems reikia daug. Kuomet auginama pramoniniu būdų, siekiant gero derlingumo, kukurūzai tręšiami ir mėšlu (jei tik jo pakanka), ir mineralinėmis trąšomis – superfosfatu, kalio chloridu, amonio salietra. Dalį salietros netgi rekomenduojama įterpti papildomai kukurūzams jau paūgėjus. Visgi jei bandote ūkininkauti natūraliai, „ekologiškai“, dažnai keiskite kukurūzų auginimo vietą ir negailėkite organinių trąšų, o rudenį paauginkite sideratų, pvz garstyčių.
Kukurūzai mūsų platumose vadinamąją pieninę brandą, kuomet yra skaniausi, minkščiausi valgyti, pasiekia per 2 – 3 mėnesius, o sėklų brandumo gali tekti palaukti dar porą mėnesių. Taigi vegetacija išties ilga, labai priklausoma nuo to, ar šilta vasara ir ar pakankamas maistinių medžiagų kiekis dirvoje. Sodinti kukurūzus reikia kai dirva gerokai įšyla, bent iki 10 laipsnių. Jei norite ankstyvesnio derliaus, galite kiek ankščiau pradėti auginti daigus arba auginti šias daržovės šiltnamyje. Optimali lauko temperatūra jiems – apie 25 laipsnius šilumos. Taigi mūsų klimatas kelias savaites per vegetaciją tenkina tokį kukurūzų poreikį. Taip pat jie labai jautrūs šalnoms, nors vieną kitą laipsnį minuso ir gali atlaikyti. Auginant kukurūzus maistui, geriausia juos sėti skirtingi metu, kad galėtume ilgiau turėti ką valgyti (kad nespėtų dalis peraugti). Aišku, valgomi jie ir vėliau, tačiau yra kietesni, tokius grūdus gaminant maistui jau geriau pasmulkinti.
Sėjant kukurūzus, vertėtų palikti apie pusmetrio tarpą tarp eilių, o eilėse tarp augalų – apie 20 centimetrų. Vasaros metu augalą reikia laistyti, dirvą kartais papurenti, o geriausia, turbūt kaip ir daugeliui daržovių – mulčiuoti. Nuėmus derlių kukurūzų lapus bei stiebus galite sėkmingai sukompostuoti, jei auginate kiaules –tiesiog sušerti joms. Taigi, ne tik kukurūzų grūdai naudojami pašarui.
Kukurūzai savotiškai žavūs ir tuo, jog juos galite naudoti kaip laikiną, vasarinę gyvatvorę. Neveltui vešliai sužėlusiuose augalų laukuose taip populiarėja įvairūs labirintai. Sėkmės auginant šias daržoves, nepamirškite pasirūpinti gera dirva ir tikėtis šiltos vasaros, skanaus !
