Morkų auginimas
Morkos – labai seniai auginamos daržovės, garsėjančios dėl savo teigiamo poveikio regėjimui. Tai – dėl gausaus karotinų kiekio morkose. Šios daržovės kilo iš savo laukinių protėvių, kurių ir dabar galima aptikti bemaž kiekvienoje didesnėje mūsų krašto pievoje. Morkos vartojamos ir žalios, ir virtos, jos gana gerai laikosi per žiemą, duoda gausius derlius, taigi tai išties dėmesio verta daržovė.
Morkų veislės pasižymi formų, spalvų įvairove, skiriasi jų skonis, maistingumas, atsparumas tam tikriems aplinkos veiksniams, ankstyvumas. Vidutiniškai morkos nuo sudygimo ir brandos, kuomet jau raunamos maistui, auga apie iki trijų mėnesių. Morkų augimui bei kokybei didelę įtaką daro ir dirva bei jos paruošimas. Dirva morkoms turi būti puri, ir puri gana giliai – tai yra giliai ariama arba giliai kasama. Tinka priesmėliai, lengvi priemoliai. Tai gana sausamėgės daržovės, užmirkimas joms taip pat ne į naudą. Morkų priešsėliai – bulvės, agurkai ar kokie nors ankštiniai, kuriem dirvą ankstesnį sezoną buvo tręšta mėšlu. Bet šviežiai, net iš rudens, tręšti mėšlu dirvos morkoms labai nerekomenduojama, mat jame laikosi morkų kenkėjų kokonai. Jei jau norite tręšti, geriau rinkitės mineralines trąšas, neužmirštant mikroelementų, ypač kalio, boro. Į tą pačią vietą nerekomenduojama morkų sėti bent kokius 3 metus. Morkos – šviesiamėgis augalas, nesugalvokite jų sodinti kur nors obelų pavėsyje.
Morkos sėjamos anksti, tik reikia pasirūpinti, kad būtų nepiktžolėta dirva, kad morkų daigeliai spėtų užsiimti sau erdvę. Taigi žemę morkoms rekomenduojama gerai įdirbti dar rudenį. Tiesa, net ir pačias morkas galima sėti iš rudens, prieš pat žiemą. Tuomet pavasarį, sulaukusios palankių sąlygų, jos greitai sudygs. Tokios morkos tinkamesnės ankstyvam naudojimui, nes blogiau laikosi sandėliuojamos. Jei sėjate pavasarį, tam puikiai tinka balandis, nors galima spėti sulaukti derliaus pasėjus ir birželį. Jei kad ir kaip stengdamiesi sėdami vis tiek sėklas suberiate labai tankiai ir morkas tenka smarkiai retinti, galite prieš barstydami sėklas sumaišyti jas su panašaus dydžio smėlio grūdeliais, taip sėklos jūsų lysvės griovelyje pasiskirstys rečiau, tolygiau.
Sudygus sėkloms, daigus vis tiek teks praretinti. Geriausia – gana anksti, kad šie veltui nešvaistytų energijos tarpusavio konkurencijai. Taigi, daigui pasiekus kelių centimetrų aukštį jau galite imtis retinimo darbų. Tarp daigų turėtų likti kokie trys centimetrai. Taip pats svarbus ypač jaunus daigus bei jaunas morkas apsaugoti nuo piktžolių. Kai daigai dar silpni, reikia švelniai purenti ar ravėti tarpueilius, vėliau galima rauti ir arčiau morkų augančias piktžoles. Apsisaugoti nuo puolančių muselių, ženkliai sumažinančių morkų derlių, padeda ankstyvas sėjimas arba/ir jaunoje stadijoje apdengimas agroplėvele.
Morkų derlius nuimamas pagrinde rugsėjo mėnesį. Augindami jas nedideliame plote, greičiausiai retinsite maistui ilgesnį laikotarpį, nuo rugpjūčio iki spalio. Ilgesniam laikymui geriau vėliau sėtos morkos, taigi ir nuimamos jos bus jau spalio mėnesį. Geriausiai morkos laikosi gerai vėdinamuose, sausuose rūsiuose, kur galima palaikyti nežymią pliusinę arba nulio laipsnių temperatūrą. Tiesa, sandėliavimui nekraukite pažeistų, sutrūkusių morkų, šios ges greičiau ir gadins sveikąsias. Skanaus ir žvitrių žvilgsnių!
