Home
You Are Here: Home » Daržininkystė » Pupų auginimas

Pupų auginimas




Pupos – nuo seno vertinama daržovė, turinti daug baltymų, kitų maistinių medžiagų, yra „stiprus“ maistas bei gerai laikosi žiemą tiesiog džiovintos, jei reikia – ir ne vienus metus. Sausų pupų daugiau nei ketvirtadalį svorio sudaro baltymai, pagrindinė organizmų, tame tarpe ir žmogaus, statybinė medžiaga. Aukso karštligės laikais pupelės (tiesa, ne tos įprastos lietuviškos pupos) Jungtinėse Valstijose buvo pagrindinis aukso ieškotojų maistas. Ir šiais laikais pupas augina daugelis sodininkų – daržininkų, tiesa, paprastai nedideliais kiekiais.

Pupos kilo iš Afrikos, tačiau jau senokai auginamos ir visame pasaulyje. Jų yra išvesta įvairių veislių, mūsų kraštuose bene populiariausios –Vindzoro baltosios bei Vindzoro žaliosios. Pastarosios subręsta per gerus tris mėnesius, tad tai išties netrumpai auganti daržovė. Per savo gyvenimą jos užaugina tvirtą stiebą, esant drėgmės trūkumui net daugiau nei metrą į gylį sugeba suleisti šaknis, ilga vegetacija nulėmė ir šalnoms pakančių veislių išvedimą – sodinti jas reikia anksti, kad spėtų užaugti ir subręsti. Ankščiau pasėjus, augalai spėja geriau įsitvirtinti ir iki pasirodant pagrindiniams jų kenkėjams – amarams.

pupos2

Taigi pupos yra viena iš anksti sėjamų daržovių, puikus tam metas-balandžio antra pusė. Net jauni daigeliai pakenčia kelių laipsnių šalnas.  Geriausios dirvos – priemoliai bei priesmėliai, pageidautina atvirose vietose, kad augalus mažiau pultų amarai. Pupų dygimui, augimui ir sėklų brandinimui reikia daug drėgmės, tačiau reikia vengti ir užmirkstančių dirvų, kad šaknys nepradėtų pūti. Taigi norint turėti gerą pupų derlių, šias daržoves teks dažnai laistyti. Dirva turi būti nerūgšti, pakanka vidutinio derlingumo, ypač įsotinimo azotu, nes, kaip ir kiti ankštiniai, pupos simbiotinių bakterijų pagalba geba fiksuoti atmosferos azotą.

Pupos sodinamos eilėmis, tarp eilių paliekant maždaug pusmetrio atstumą, o tarp atskirų augalų – apie  centimetrų. Pupos apdulkinamos vabzdžių, pagrinde bičių, o joms lengviau skraidyti, kai tarpai tarp augalų ir gana nemaži. Tad nesodinkite per tankiai. Augalams dygstant ir augant, reikia neleisti jų nustelbti piktžolėms, papurenti žemę, nepakenks mulčiuoti bei šiek tiek apkaupuoti paūgėjusius stiebus.

pupos3

Geriausia pupos nurinkinėti rankomis atrankiniu būdų kas kelias dienas, tai yra, vis nuskinant labiausiai subrendusias ankštis. Jaunos pupos skaniai valgomos šviežios, o ilgesniam laikymui (džiovinimui) geriau labiau subrendusios. Tačiau nereikia pražiopsoti laikotarpio, kuomet ankštys prasiveria – rankioti išbyrėjusias pupas nuo žemės bus gana nelengva. Kai kurių veislių pupos valgomos netgi su ankštimis (be abejo, jaunomis). Nuėmę ir išaižėję pupas iškart jas džiovinkite gerai vėdinamoje vietoje, nes gali gana greitai kaisti ir pajuosti. Skanių pupų sriubų!




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top