Home
You Are Here: Home » Daržininkystė » Spanguolės

Spanguolės




Spanguolės – gydomosiomis savybėmis yra vienos iš vertingiausių laukinių uogų Lietuvoje. Tai pelkingų, drėgnų vietų augalas. Nepaslaptis, jog su kiekvienais metais nyksta spanguolynų plantacijos Lietuvoje. Todėl galime pasidomėti, kaip spanguolyną įsiveisti savo sode?

Pirmiausiai susipažinkime, kokios būna rūšys:

  • Paprastoji spanguolė;
  • Smulkiauogė spanguolė;
  • Stambiauogė spanguolė.

Perspektyviausia auginti mūsų krašte stambiauogės spanguolės veislę – Stevens. Augalai vešlūs, išaugina daug stiprių ilgų ūglių. Veislė vidutinio ankstyvumo, prinoksta rugsėjo viduryje, atspari šalčiams, derlinga.

Spanguolės

Trumpai aptarkime šį augalą – turi mažus rausvus žiedelius, kurie išauga ant kotelių; spanguolės pražysta nuo gegužės pabaigos; vaisiai – rutuliškos, iš pradžių gelsvos, paskui tamsiai raudonos spalvos, jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario. Teigiama, jog spanguo­lės iš po sniego laikomos geriausiomis.

Spanguoles sėkmingai galima auginti sodybiniame sklype arba kolektyviniame sode. Tam tereikia parinkti tinkama vietą. Vieta turėtų būti saulėta, atvira, gerai drenažuota. Geras drenažas reikalingas tam, jog dirva būtų drėgna, bet laukeliuose nesikauptų vanduo, mat tai pakenktų spanguolių ūgliams ir padidėtų tikimybė apsirgti grybine liga.

Sodinimui skirtas laukelis turėtų būti apie 30-50 cm gylio, maždaug metro pločio. Duobę užpildykite aukštapelkinėmis durpėmis, jos purios, todėl tam, kad vėliau vieta neįdubtų, pilkite dalimis ir papresuokite. Paviršių padenkite 5-8 cm storio rupiu, nešarminiu, be akmenų ir molio dalelių smėlio sluoksniu – jis pagerina substrato aeraciją, mažina vandens garinimą, pagerina jo filtraciją, sumažina temperatūros svyravimus dirvos paviršiuje.

Spanguolių auginimas

Spanguolės sodinamos į jau rudenį parengta ir gausiai palietą dirvą gegužės antroje pusėje, kai dirvos temperatūra įšylą apie 15°C. Gyvašakes sodinamos eilėmis arba kvadratais kas 20—25 cm, į lizdą pikuojant po 2—3 gyvašakes tokiu gyliu, kad virš dirvos liktų ne aukštesnės kaip 2—3 cm viršūnės. Likusios ilgesnės viršūnės nukerpamos.

Kaip jau minėjome, šis augalas – drėgnų vietų augalas, todėl auginant nepamirškite dažniau palieti. Sausu ir karštu oru laistoma kasdien, tik ne per gausiai. Nuo rugpjūčio vidurio augalai turi pradėti ruoštis žiemojimui, todėl nuo to laikotarpio netręškite ir beveik nelaistykite. Ūgliai turi sumedėti, kad žiemą neapšaltų. Vėlai rudenį augalus pirmaisiais auginimo metais reikia pridengti eglišakėmis. Po 2—3 metų kereliai pradeda žydėti, užsimezga pirmosios uogos. Jei nenukenčia nuo šalčio ir šalnų, spanguolės dera gausiai.

Spanguolės išsiskiria iš kitų augalų savo tręšimu. Spanguolės neturi šakniaplaukių, ir visas augalas sudaro mikorizę su grybu, kuris iš dalies padeda apsi­rūpinti azotu. Pirmaisiais augimo metais, jei dirvoje yra pakankamai maisto medžiagų, spanguolyno tręšti nereikia, o pradedant antraisiais metais pradedama tręšti. Puikiai tinka šilauogėms skirtos trąšos, kuriose nėra kalio chlorido. Nustatyta, kad trąšų perteklius, ypač azotinių, kenkia šaknims. Tręšti reikia pavasarį arba vasaros pradžioje labai praskiestomis tirpiomis trąšomis. Iš mikroelementų spanguolėms labiausiai reikia mangano ir cinko. Kai trūksta manga­no, spanguolių lapai pasidaro šviesiai geltoni. Vėliau ant lapų ir jaunų ūglių atsiranda rudų dėmių, ir lapai nudžiūsta. Tręšiama pavasarį iki žydėjimo 0,05% mangano sulfato tirpalu.

Spanguolių auginimas

Dar vienas darbas – derančio uogyno genėjimas. Genėti yra būtina, norint, kad uogynas kasmet derėtų. Genima rudenį, nuėmus derlių arba pavasarį, prieš pradedant augalams augti, pašalinant virš spanguolių kilimo besidriekiančius ilgus vegetatyvinius ūglius. Genėjimui nedideliame uogyne naudojami grėbliai su peilių pavidalo dantimis. Spanguolynas „šukuojamas“ viena kryptimi.




Visos teisės saugomos. © 2011 Agronomija.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Agronomija.lt sutikimą.

Scroll to top