Svogūninės daržovės
Svogūnai – tai dvimečiai arba daugiamečiai augalai, paplitę beveik visame pasaulyje. Šių daržovių grupei priklauso ropiniai svogūnai, česnakai, porai, taip pat ir daugiamečiai svogūnai.
Mūsų krašte daugiausia auginami ir vartojami ropiniai svogūnai. Pagal specifinį kvapą ir skonį jie skirstomi į aštriuosius, pusiau aštriuosius ir saldžiuosius. Auginami vegetatyvinių būdu (ropelėmis ar jų dalimis), sėjinukais (mažais iš sėklų išaugintais svogūnėliais), daigais ir sėklomis.
Labai svarbu, kad svogūnų ropelės žiemą nebūtų pašalusios, t.y. buvusios ilgesnį laiką žemesnėje kaip 10 C temperatūroje, nes bus daug žyduolių ir svogūnai neužderės. Kad laiškai pradėtų greičiau augti, galima nupjauti svogūno viršūnėlę ir apibarstyti medžio pelenais, kad neimtų gesti. Ropiniai svogūnai sodinami 20×20 cm atstumu.
Sėjinukus prieš sodinant galima pusvalandį pamirkyti kalio permanganato tirpale (jo spalva turi būti mėlyna, bet ne per tamsi). Sodinama 20×10-15 cm atstumu.
Svogūnų daigai pirmiau išauginami šiltadaržiuose. Sėklos sėjamos prieš 30 dienų iki sodinimo. Daigų pikuoti (persodinti) nereikia nes jų šaknys nesišakoja. Sodinimui tinka, kai būna 16-20 cm aukščio. Sodinami tokiu pat atstumu kaip sėjinukai.
Daigintos sėklos sėjamos 20 cm atstumu, sudygę svogūnėliai retinami (kai kur neretinami) Gaunama apie 30-40% maistui tinkamų svogūnų, kiti naudojami kaip sėjinukai.
Svogūnams dirva turi būti puveninga, laidi vandeniui, patręšta fosforo ir kalio trąšomis. Jau mūsų proseneliai žinojo, kad svogūnams labai tinka medžio pelenai, kuriuose yra fosforo ir kalio bei kalkių. Augimo pradžioje svogūnams reikia daugiau drėgmės, o bręstantiems – mažai. Jei šiuo metu drėgmės per daug, svogūnai būna storakakliai ir per žiemą neišsilaiko.
Svogūnų nereikia pertręšti azotu. Juo galima tręšti tik dirvą iki sodinimo ir šiek tiek papildomai iki birželio vidurio. Nuimtus svogūnus reikia labai gerai išdžiovinti, nes neišdžiūvę greitai pūva.
Česnakai auginami beveik kiekvienoje sodyboje. Yra vientinių veislių, kurios mūsų krašte auginamos daug metų. Dabar paplitusios žieminių česnakų veislės. Dauginami sskiltelėmis rudenį arba anksti pavasarį.
Pasodintus rudenį česnakus reikia mulčiuoti, nes besniegę žiemą gali apšalti. Auginami kaip svogūnai, Derlių reikia nuimti laiku, kai tik laiškai pradeda vysti, nes vėliau viršutinis lukštas sutrūkinėja, skiltelės atsidalija ir blogiau laikosi.
Česnakai sandėliuose laikomi žemesnėje temperatūroje negu svogūnai. Jiems pakanka 1-2 C šilumos, o pakenčia ir 1-3 C šaltį. Veislių, nurodytų literatūroje, nėra.
Porai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais išauga platūs lapai, kurie žemėje sudaro pailgą svogūną. Jis tinką salotoms ir sriuboms, panašiai kaip ropinių svogūnų laiškai ir ropelės. Auginami daigais, kurie iki sodinimo auga 50-60 dienų. Sodinami gegužės pradžioje, todėl sėklas reikia pasėti jau kovo mėnesį. Auginami kaip svogūnai daigais. Tik porus reikia apkaupti, o svogūnus atkaupti. Porams laistyti tinka srutos, o svogūnams netinka.
Porai kasami vėlai rudenį. Apipjausčius lapus prikasami lauke ar sandelyje. Geriausia juos laikyti dėžeje susluoksniuotus su smėliu ar durpėmis. Porus galima palikti ir lauke nenukastus. Juos bus galima vartoti iki gegužės mėnesio, vėliau jie žydi, įdomiais žiedais ir brandina sėklas.
