Topinambai ir jų auginimas
Topinambų viršūnėlės kiek primena mini saulėgrąžų žiedus, o gumbai mūsų taip mėgstamas bulves. Deja, apie šią puikią daržovę ir jos auginimo ypatumus žino tik palyginti nedidelė žmonių dalis, nors iš savo tėvynės – Šiaurės Amerikos, į Europą topinambai atkeliavo jau prieš daugiau nei kelis amžius.
Topinambai puikiai prisitaiko prie mūsų visiškai nelepinančio ir ganėtinai permainingo klimato, nėra išrankus ar reikalaujantis ypatingos priežiūros. Be visa ko, tai labai sveikas, nekrakmolingas maisto produktas, gausus vitaminų, mineralų ir kitų žmogaus organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų, padedančių išlikti žvaliems bei sustiprinti imunitetą prieš žiemos sezoną.
Jei dar neteko susidraugauti su šiais šakniagumbiais, rekomenduojame susipažinti plačiau ir būtinai paskirti bent nedidelį plotelį savo daržuose ir taip patiems užsiauginti topinambų.
Tai kas tas topinambas? Atsakymą galėtume suformuluoti taip: aukštas, geltonžiedis augalas, kurio stiebas ir lapai padengti švelnučiais plaukeliais, o plačiausiai naudojama dalis- gumbai siekia apie 9 centimetrus bei išsiskiria netaisyklinga, atauguota forma.
Topinambų auginimas
Kadangi tai žymiai geriau prie įvairių dirvožemių prisitaikanti daržovė nei populiariausios mūsiškės, topinambai praktiškai gali užaugti bet kur. Tačiau, siekiant itin gausaus derliaus, visgi patartina pirmenybę teikti humusingai, vandenį gerai praleidžiančiai žemei. Planuojant tinkamiausią sodinimo vietą, vertėtų atsižvelgti į tai, kad ten pat šis augalas galės augti ne vienus metus, tačiau nepamirškite ir aukščio siekiančio net iki trijų metrų, kas sudaro pavėsi, o jo dažnai nepakenčia saulamėgės daržovės, tad nereikėtų topinambų įterpti pačiame daržo viduryje, o verčiau pasklaidykite kraštuose tarsi sukuriant gyvąją tvorą.
Na, o tinkamiausias gumbų sodinimo laikas itin ankstyvas pavasaris arba vėlus ruduo. Patartina iškasti bent 10-15 centimetrų duobutes bei tarp jų palikti apie 40 centimetrų atstumus. Žemėje gumbai gali ištverti net 30 laipsnių šaltį, todėl nereikia baimintis dėl žiemai paliktų šakniagumbių. Beje, nupjautus lapus puikiai galima panaudoti kaip natūralią trąšą dirvos gerinimui taip panaudojant visas augalo dalis dar efektyviau.
Pirmuosius daigus pastebėsite jau po dvidešimties dienų nuo pasodinimo, o ir šiaip topinambai pasižymi itin sparčiu augimu tad pirmojo derliaus sulaukti tikrai neprailgsta, o po maždaug mėnesio ar dviejų, nepamirškite apkaupti šiek tiek ūgtelėjusių stiebų. Jei jaučiamas kritulių stygius, patartina topinambus palaistyti, mat žalioji dalis išeikvoja didelį kiekį drėgmės. Puiku jei iš rudens pasirūpinsite tinkamu tręšimu( tam rinkitės fosforą, kalį), bet tai vėlgi sąlyga gausesniam gumbų derliui išgauti, o ne būtinybė.
Pradedančiajam topinambų augintojui, žinoma aktualu ir tinkamiausias šakniagumbių nuėmimo laikas. Periodas išties ilgas nuo pat rudens pabaigos iki pirmųjų pavasario ženklų. Jei planuojate iš karto išsikasti didesnį kiekį gumbų, pasirūpinkite ir tinkamomis laikymo sąlygomis, nes topinambų šakniagumbių odelės itin plonos ir prastai apsaugo viduje esančias maistingąsias medžiagas. Patalpa šiuo atveju turėtų būti gan vėsi bei gerai apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, o dar geriau gumbus paslėpti tarp smėlio ar durpių sluoksnių.
Pasidauginti topinambų taip pat nėra sudėtinga, užteks to ką išsikasite per žiemą ar pavasariop. Retas atvejis, kad šakniavaisius pažeistų koks maras ar kenkėjai, todėl šiuo aspektu topinambai nusipelno dar vieno riebaus pliuso.
Nesiruošiantiems naudoti topinambų kulinarijoje, taip pat turime gerų žinių. Šį augalą kuo puikiausiai galite rinktis ir kaip dekoratyvinę puošmeną, savo žiedais džiuginsiančia akis, kai įprastos gėlės jau senokai bus numetusios paskutinius žiedlapius. Galite susikomponuoti pačią tikriausią tvorą saugančią teritoriją nuo pašalinių žvilgsnių. Antžeminės gumbų dalys tinka ir gyvulių pašarų gamybai. Daug kur pasaulyje topinambai paverčiami biokuru, insulinu ar fruktoze, taigi drąsiai galime priskirti šį augalą prie bene funkcionaliausių, nepaprastai naudingų augmenijos perliukų.
Topinambų nauda
Būtinai reiktų aptarti kuo topinambas nusipelnė virtuvės karaliaus titulo. O priežastys tikrai reikšmingos. Ši daržovė visiškai nekaloringa kitaip, nei giminingoji bulvė, tad idealiai tinkama tiems, kurie ypač stebi lėkštės turinį ar laikosi dietų, tuo pačiu šakniagumbiai ir labai maistingi bei sotūs. Juose randami angliavandeniai gali būti vartojami net diabetikų. Topinambai tinka širdies ligų prevencijai, gerina virškinimo sistemos veiklą, reguliuoja kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, stiprina imuninę sistemą bei kaulus, skatina kraujo ląstelių atsinaujinimo procesus. Šviežia tyrė raminą sudirgusią odą, greitina žaizdų, nudegimų gijimą, tinka plaukų, veido odos puoselėjimui. Daugiausiai topinambuose randama šių medžiagų: geležies, fosforo, magnio, kalcio, cinko, proteinų, vitaminų B, D ir C.
Topinambus galima ruošti įvairiais būdais, tiek kepti, tiek ir troškinti ar virti. Aišku, daugiausiai naudingųjų medžiagų išliks neapdorotoje masėje, bet nemaža dalis visgi išlieka, o ir skonis termiškai apdoroto produkto daugeliui patrauklesnis.
Taigi, tikime, kad visa ši informacija jus paskatins užsiimti nuostabiojo topinambo auginimu bei atrasti naują skonio variaciją, tuo pačiu papildant racioną dar vienu sveiku produktu.
Reklama: ventiliacija