Gėlių apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Nuodingosios medžiagos pagal jų paskirtį dalijamos į dvi grupes: insekticidus – kovai su kenkėjais ir fungicides – kovai su grybais ir bakterijomis.

INSEKTICIDAI

Žaliasis muilas

Dabar žaliasis muilas vartojamas kaip priedas prie kitų insekticidų, pavyzdžiui, nikotino ir anabazino sulfatų. Pridėjus muilo, insekticidai esti lipnesni, augalai bei kenkėjai geriau sušlampa. Iš pradžių drungname  vandenyje ištirpinamas muilas, o paskui į jį pilamas insekticidas. Muilo tirpalas paprastai ruošiamas 3%.

Tabako nuoviras

Ruošiamas iš tabako pramonės atliekų: dulkių, kamblių. Pavyzdžiui, 1 kg minėtų atliekų apmerkiama 10 l vandens ir laikoma 1-2 paras. Po to supilama į puodą ir 2-3 val. Iš lėto virinama. Gautas nuoviras perkošiamas, ir į jį įpilama 25 l vandens. Kad jis geriau liptų prie augalų, pridedama 400 g žaliojo muilo.

Žibalo emulsija

Žaliojo muilo tirpalas su žibalu. Emulsijai pagaminti reikia: 125 g. žaliojo muilo, 2 l žibalo, 100 l vandens. Žaliasis muilas ištirpinamas ½ l šilto vandens, ir gautas tirpalas sumaišomas su žibalu. Mišinys plakamas, kol pasidaro pieno pavidalo putojantis skystis. Tada viskas supilama į 100 l šalto vandens ir, gerai sumaišius, juos purškiami augalai. Žibalo emulsija naikinami amarai, skydamariai, voratinklinė erkutė ir kiti kenkėjai.

Nikotino sulfatas

Tai rudas tabako kvapo skystis, gaminamas iš tabako ir sieros rūgšties. Nikotino sulfatas ruošiamas su žaliuoju muilu, grynas jis beveik neveikia.

Augalams purkšti vartojamas 0,1-0,4% nikotino sulfatas, primaišius 0,3% muilo (100l vandens, 300g muilo, 100-400g sulfato). Vartojamas tą pačią dieną.

Anabazino sulfatas

Tamsiai rudas, dvokiantis skystis, gaminamas iš laukino augalo anabaziso. Vartojamas taip pat, kaip ir nikotino sulfatas.

FUNGICIDAI

Sieros milteliai

Viena iš geriausių priemonių augalams apsaugoti nuo miltligių. Dulkinama giedrą dieną. Nereikia dulkinti, kai augalai esti rasoti arba drėgni po lietaus. Jie geria veikia, kai oro temperature yra ne žemesnė kaip 20 laipsnių celsijaus.

Kolodinė sierra – pasta.

Naudojama 0,5-1 % suspensija.Lipnumui padidinti pridedama truputis muiluoto vandens. Paruoštą suspensiją reikia tuojau išpurkšti.

Vario sulfatas, arba mėlynasis akmenėlis, yra ryškiai mėlyna kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti šiltame vandenyje. Augalams purkšti daromas 1-2% tirpalas, kuris purškiamas prieš augalams sulapojant (rožės).

Geležies sulfatas, arba žaliasis akmenėlis, yra šviesiai žalia kristalinė medžiaga. Vartojamas 2-3% tirpalas, kuris taip pat purškiamas pries augalams sulapojant.

Kalcinuota soda (skalbiamioji soda) – yra balti, vandenyje tirpstantys milteliai. Augalams purkšti vartojamas 0,4-0,5% (100l vandens, 400-500g sodos) tirpalas. Gerai veikia pries miltliges. Galima purkšti net žydėjimo metu, nes augalų nedegina. Kad geriau priliptų prie augalų, patartina į sodos tirpalą pridėti truputį cukraus ar žaliojo muilo.

Bordo skystis

Tai vario sulfato tirpalas su kalkių skiedinių. Augalams purkšti varotojamas 1% skystis. Tokiam skysčiui pagaminti reikia 1kg vario sulfato (mėlynojo akmenėlio), 0,75 kg negesintų kalkių, 100l vandens.

Vario sulfatas ištirpinamas 1-2l karšto vandens, ir gautasis tirpalas praskiedžiamas puse tirpalui pagaminti reikalingo vandens kiekio. Kitame inde gesinamos kalkės, ir gautasis kalkių pienas sumaišomas su likusiu nuo vario sulfato vandeniu. Po to vario sulfato tirpalas pamažu, nuolat maišant, supilamas į kalkių pieną. Tinkamai paruoštas skystis turi būti ryškiai mėlynas ir silpnai šarminės reakcijos. Rųgštus ir stipriai šarminis skystis gali apdeginti augalų lapus. Todėl prie vartojant reikia patikrinti reakciją. Tam tikslui į skystį įmerkiamas lakmuso popierėlis. Jei raudonas lakmuso popierėlis paraudonuoja, – skystis rūgštus. Bordo skysčio reakciją galima patikrinti ir švariu gelžgaliu (vinimi, peiliu): jei įmerkta geležis apsitraukia vario spalvos apnaša, – skystis yra rūgščios reakcijos, Ir į jį reikia dar pilti kalkių pieno.

Bordo slystis vartojamas tuojau, nes ilgiau stovėdamas sugenda.

Burgundijos skystis

Vartojamas 1%. Šiam skysčiui pagaminti imama: 1 kg vario sulfato (mėlynojo akmenėlio), 1,2 kg kristalinės sodos, 100 l vandens.

Gaminamas panašiai kaip bordo skystis.

Burgundijos skystis džiūdamas nepalieka ant augalų tokių ryškių pėdsakų, kaip Bordo skystis, todėl jis gėlininkystėje plačiai vartojamas kaip nekenkiantis natūraliam gėlių grožiui.

DEZINFEKUOJAČIOS MEDŽIAGOS

Dirvos, patalpų, inspektų dėžių bei langų rėmų, darbo įrankių, svogūnų, gumbasvogūnių ir sėklų dezinfekcijai naudojamos atitinkamos medžiagos: chlorkalkės, kalio permanganatas, formalinas, kreolinas.

Chrolkalkės

Balti, kartais gelsvi, nemalonaus chloro kvapo milteliai. Chlorkalkės naudojamos šiltnamių, inspektų, svogūninių gėlių laikymo patalpų ir dirvos dezinfekcijai. Šiam reikalui paruošiama 3-4% chlorkalkių tirpalas ir juo purškiama. 1 kv. m. dirvos dezinfekuoti imama 50-100g chlorkalkių sausų miltelių.

Kalio permanganatas

Tai kristaliniai, tamsiai violetiniai, gerai vandenyje tirpstantys milteliai. Naudojamas 0,1-1% tirpalas gėlių sėkloms beicuoti ir kovai su kai kuriomis grybinėmis ligomis.

Formalinas

Tai bespalvis, nemalonaus kvapo, garuojantis skystis. Juo dezinfekuojamos gėlių sėklos, gumbasvogūniai, dirva, patalpos ir įrankiai.

Sėklų beicavimui formalinas (40%) atskiedžiamas vandeniu (1 dalis formalino ir 300 dalių vandens). Svogūnų ir gumbasvogūnių dezinfekavimui formaliną reikia atskiesti, imant 1 dalį formalino ir 80 dalių vandens. Dirvos, patalpų, inspektų ir darbo įrankių dezinfekavimui formalinas atskiedžiamas, imant 1 dalį formalino ir 40 dalių vandens.

Kreolinas

Dezinfekavimui naudojama 2% kreolino emulsija (paruošiama panašiai, kaip ir kitos emulsijos).

NUODINGŲJŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

Nuodingosiomis medžiagoms purkšti reikia turėti gerai veikiančius purkštuvus, o dulkinimui – dulkintuvus, kuriuos pries naudojant patartina išbandyti.

Ruošiant nuodingąsias medžiagas, reikia griežtai laikytis nurodytų dozių. Nuodai naudojami tik ką paruošti. Nuodams ruošti vartotų indų negalima naudoti kitiems reikalams. Purškiama bei dulkinama ūkanotomis dienomis, bet nelyjant. Su nuodais dirbantys žmonės turi būti su chalatais, apsauginiais akiniais arba dujokaukėmis. Ypač reikia saugoti nosį ir burną. Todėl po darbo reikia išsivalyti aparatūrą ir rankas labai gerai nusiplauti su muilu.

O svarbiausia, jei near būtino reikalo, nuodingųjų medžiagų nenaudoti. Yra žinoma, kad dėl neatsargaus nuodingųjų chemikalų naudojimo žuvo daug paukščių, žuvų ir bičių. Pagalvokime ir apie savo vaikų sveikatą. Į tai atsižvelgdami, mes paminėjome tik mažiausiai kenksmingas, seniai išbandytas chemines priemones.