Magnolija
Magnolija – įspūdingo grožio tropikų medis, pražystantis dideliais žiedais bei pasiekiantis 10 metrų aukštį. Pripažinkime, kad gėlei būdingus žiedus matyti ant medžio – tikrai neįprasta. Turbūt tuo magnolijos, dar vadinamos gėlėmis aristokratėmis, labiausiai ir žavi. Tiesa, Lietuvos klimatas šiam augalui ne pats tinkamiausias, dažnokai magnolijos nušąla. Tačiau ir čia yra išeitis – specialiai išvestos šalčiams atsparios veislės, tiesa – krūminės, puikiai gyvuoja ir pas mus.
Šie augalai – reiklūs tiek vietai, tiek dirvožemiui. Visų pirmą, prieš sodinant magnoliją savo sklype, reikia atrasti jau tinkamą vietą – kuo šiltesnę ir puikiai apsaugotą nuo vėjų. Ankstyvą pavasarį, jei tik įmanoma, šį augalą reikia stengtis apsaugoti nuo per daug tiesioginių saulės spindulių. Sodinti atviroje, pavėsingoje vietoje magnolija yra tikrai rizikingą – net kultūrinės veislės yra pakankamai jautrios, kad neatsakingo šeimininko ilgai nedžiugintų.
Magnolijos mėgsta rūgštų dirvožemį. Vienos veislės bei rūšis labiau rūgštingą, kitos mažiau, bet šarminėje terpėje gerai nesijaus jokia magnolija. Neutralioje terpėje dar gali augti žvaigždinė bei lebnerio magnolijos, bet ir joms geriau šiek tiek rūgštus dirvožemis.
Magnolijai reikia ir derlingo, ir šiek tiek drėgno, bet neužmirkstančio dirvožemio. Natūralios, negesintos durpės su komposto priemaiša tam turėtų puikiai tikti. Venkite smėlingo ar molingo dirvožemio. Prieš sodinant magnoliją, priklausomai nuo potencialaus jos dydžio (medis ar krūmas bei konkreti rūšis ar veislė), reiktų paruošti maždaug 75 cm gylio ir panašus pločio duobę.
Vasarą, ypač karštuoju metu, reikia užtikrinti pakankamą drėgmę – sausesniu metu nepatingėkite savo magnolijos palaistyti kas keletą dienų.
Sodinant magnoliją, reikia nepagailėti kruopštumo. Augalas jautrus ir savo šaknimis, tad geriausiai sodinti su vazonų įsigytą magnoliją, jei taip nepavykstą – stenkitės kad persodinant prie šaknų liktų kuo daugiau žemių, augalą gausiai laistykite, kad kuo greičiau įsišaknytų. Pavasarį bei vasaros pradžioje magnolijas reiktų patręšti kompleksinėmis trąšomis, geriausiai tam tiktų, žinoma, specializuotos trąšos magnolijoms.
Magnolijos genėjimo nemėgsta, tačiau, esant reikalui, anksti pavasarį galima pašalinti nudžiūvusias ar nušalusias šakas. Šiaip šio proceso geriau vengti, tobulinti savo meniniams sugebėjimas geriau tiks labiau įprastos tujos, buksmedžiai, lanksvos ar kiti augalai.
Pirmus kelis metus magnolijai reiktų skirti daugiau dėmesio, ypač prieš žiemą. Storokas, maždaug sprindžio storio mulčo sluoksnis (geriausia – spygliuočių kilmės) apsaugos nuo šalčio šaknis, sulėtins vandens garavimą, palaikys rūgštinę dirvožemio terpę bei patręš žemę. Vien privalumai! Žiemai reiktų dengti ir jaunų augalų stiebus, geriausiai tam tinka šiaudais ar šienas, svarbu kad pasirinktas dangalas puikiai kvėpuotų. Polietileno skiautė tam visai netinka.
Magnolijos žiedai, priklausomai nuo rūšių bei veislių, savo grožiu leidžia džiaugtis nuo poros savaičių iki net poros mėnesių. Lietuvos klimato sąlygomis turbūt jau ir negražu būtų norėti daugiau.
Turbūt populiariausios Lietuvoje yra žvaigždinės magnolijos, kurios ne tik kad neauga aukštos (maždaug iki 3 metrų, bet būna ir aukštesnių), yra krūmo formos, bet ir yra vienos atsparesnių šalčiams. Ir kitos Lietuvoje plačiau auginamos rūšys bei veislės labiausiai pasižymi atsparumu šalčiams – tai japoninės, agurkinės (ko gero atspariausios šalnoms), sulanžo magnolijos. Labiau jautrios šalnoms yra gluosnialapės, skėtinės, puošniosios bei kitos magnolijos. Geriausia nuvykus į medelyną pasikonsultuoti su specialistais ir išsirinkti geriausiai jūsų lūkesčius pateisinančią magnoliją.