Idėjos gyvatvorėms
Gyvatvorė – neatsiejama tiek sodo sklypo, tiek ir privataus namo kiemo dalis. Tiesa, populiaru ir medinės, metalinės ar net plytinės tvoros. Jomis nereikia rūpintis, jos puikiai apsaugo nuo kaimynų šunų ar obuolių norinčių vaikų. Bet tikra, žalia gyvatvorė visuomet labiau atkreipia dėmesį ir sukelia žavisi. Ypač, kai šeimininkas turi ne tik laiko ir noro ja rūpintis, bet ir šiokią tokią menininko gyslelę. Siūlome pasižiūrėti ir draugams parodyti, kokių gi būna gyvatvorių pasaulyje. Galbūt ir jums kils idėjų, kaip gražiau prižiūrėti savąją.
Čia trumpam stabtelėkime. Populiariausios Lietuvoje turbūt yra tujų gyvatvorės. Jos visžalės, taigi suteikia grožį visus metus, gerai auga, lengvai formuojamos. Taip pat populiarus ir buksmedis, kuris dar tankesnis ir vešlesnis, tiesa, dažnai asocijuojasi su kapinėmis ar bent bažnyčiomis. Bet ar teko girdėti, o gal net matyti, kad gyvatvores galima puikiai formuoti ir iš įvairių medžių rūšių? Gluosnių (Salix spp.) gyvatvores galima netgi pinti, kaip nuotraukoje aukščiau. tačiau Lietuvoje puikiai auga ir liepų, klevų, skroblų gyvatvorės, kurios, prižiūrimos ir laiku karpomos, yra ne ką mažiau vešlios ir gražios už mums įprastesnių augalų gyvatvores. Iš visžalių medžių tvorai puikiai tinka eglės – karpomos jos auga labai tankios. Svarbiausia nevaržyti savo fantazijos, bandyti ir parodyti kitiems.
Sodininkai mėgsta ir sezonines gyvatvores – dažniausiai saulėgrąžų ar topinambų (gumbinių saulėgrąžų) eiles. Taip galima ir atsitverti šiltajam metų sezonui, ir pasirūpinti maistu sau bei paukščiams. Maistinės, tiesa, jau ne vienmetės gyvatvorės idėja – aronijų krūmai. Populiarios ir gudobelės, kurių vaisiai jau daugiau vaistas, nei maistas, tad reiktų nepersistengti. Pietų kraštuose populiarios rožių gyvatvorės, kurias atėjus metui nuskina, išdžiovina, supakuoja ir parduoda mums kaip Hibiscus arbatą. Taigi, gyvatvorė – vertas dėmesio sodininko elementas. Neleiskime jų išstumti metalinėms tvoroms, puoselėkime ir džiaukimės.
