Jaunojo ūkininko parama padeda įsikurti naujiems ūkiams
Vis dažniau yra kalbama kad Europoje ir Lietuvoje gresia ūkininkų amžiaus krizė. Europoje tik 7 proc. ūkininkų yra jaunesni kaip 35 metų amžiaus.
Šiuo metu Lietuvoje net 88 proc. ūkininkų yra senesni, negu 40 metų ir tik 12 proc. ūkininkų yra iki 40 metų amžiaus. Visoje Europoje yra matoma ūkininkų nykimo tendencija.
Jauniesiems ūkininkams praktiškai nėra galimybių savarankiškai ir be jokios ES paramos pradėti ūkininkauti. Tai padaryti nėra galimybių, nes ūkinkavimo pradžiai reikia turėti nemažai nuosavų lėšų, technikos, dirbamos žemės. Jaunam žmogui įsigyti viską iš karto yra sudėtinga. O ką ir kalbėti apie jaunojo ūkininko konkurencingumą su senuoju ūkininku. Senasis ūkininkas per savo gyvenimą yra prikaupęs daug turto, technikos, valdo daug žemės ūkio naudmenų, taip pat turi įsirengęs ūkinius pastatus, bei išsigryninęs ūkinių gyvūnų bandą. Taip pat šioje situacijoje labai svarbų vaidmenį atlieka ir ūkininko sukaupta patirtis. Todėl siekiant kad Lietuvos ir kitų Europos valstybių žemės ūkiai nesunyktų yra skiriama ES parama jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui. ES parama jauniesiems ūkininkams padeda įsigyti ūkininkui taip trūkstamos technikos, gyvulių, žemės ūkio pastatų. Taip, ne tik sukuriamos geresnės darbo sąlygos ūkyje, mažinama aplinkos tarša, tačiau didinamas darbo našumas, produktyvumas, ūkio pelningumas ir konkurencingumas.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa kiekvienais metais sulaukia ypač daug dėmesio. Ši ES paramos priemonė tokia populiari, nes šios paramos suma sąlyginai didelė ir ji finansuojama 100 procentų.
ES parama jauniesiems ūkininkams turi didžiulę reikšmę šalies žemės ūkio plėtrai. Jaunojo ūkininko parama padeda įsikurti naujiems ūkiams, stiprina šalies žemės ūkio sektorių, prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto kūrimo.
Taip pat jaunieji ūkininkai turi sieki ateityje augti. Tai šaliai užtikrina į biudžetą surenkamas pajamas, šalies ekonomikos augimą bei gyventojų pasitenkinimą. Kuo daugiau jaunųjų ūkininkų įsikurs ir sėkmingai plėtos savo įkurtą ūkį, tuo bus atnešama didesnė nauda valstybei.
Jauniesiems ūkininkams reikia skirti ypač didelį diemesį, nes būtent jie yra mūsų šalies žemės ūkio ateitis. Vyresni, negu 40 metų ūkininkai paprastai turi tendenciją mažėti arba išlaikyti tą patį ūkio dydį. Šie ūkiai retai kada masto apie plėtros perspektyvas ir ūkio gamybos pajėgumų didinimą, tačiau paprastai tiesiog siekia modernizuoti seną žemės ūkio techniką. Taigi siekiant atgaivinti Lietuvos žemės ūkį yra būtina ypač daug dėmesio skirti jauniesiems ūkininkams.