Bedyglės gervuogės
Prisirpusios gervuogės tirpsta burnoje, turi galybę naudingų medžiagų, nekaloringos, tinka įvairiems gaminiams ruošti. Netgi malonu skinti jas nuo bedyglių stiebų. Visi argumentai – gervuogių naudai. Apsispręskime pagaliau ir mes, pasisodinkime nors porą sodinukų.
Ir maistas, ir vaistas, ir dažai
Seniai praėjo tie laikai, kai traukdavome j mišką, kur sąžalynais auga paprastosios gervuogės (Rubus caesius). Nepaprastai vertingas kultūrinių veislių uogas jau galime skinti ir savo sode. O jei auginsime tik bedyglius augalus, išvengsime nemalonių įbrėžimų.
Gervuoges ypač vertina ligoniai, priversti Taikytis įvairių dietų. Juk 100 g uogų gausu vitaminų A, C, E, PP, B grupės, mineralinių medžiagų, ypač kalio, flavanoidų, rūgščių, pektinų, rauginių ir dažinių junginių. Šiame kiekyje yra tik 29 kcal.
Iš gervuogių uogų gaminami džemai, uogienės. Jų vynas pasižymi geru skoniu. Sultimis galima dažyti įvairius kulinarinius gaminius, audinius, kurie įgauna švelnų violetini ir rožinį atspalvius. Iš šių augalų suneštas medus (medingiausia – paprastoji gervuogė) skaidrus ir aromatingas, labai vertinamas bitininkų.
Gydomosios gervuogių savybės žinomos nuo senų laikų. Kaip vaistinė žaliava dažniausiai vartojamos uogos ir lapai. Sultys gerina virškinimą, laisvina vidurius, padeda organizmui atsigauti po infekcinių ligų, karščiuojant skatina prakaito išsiskyrimą ir žaizdų gijimą, pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Žiedų tonikas tinka riebiai odai valyti, o lapų nuoviras – plaukus stiprinančiam tirpalui ruošti.
Renkamės veislę
Gervuogės pradeda žydėti gegužę. Jų žiedai privilioja daugybę bičių, o užsimezgusios uogos sirpsta lėtai, palaipsniui – ant vienos šakos galima išvysti žalių, raustančių ir visai pajuodusių, subrendusių. Ankstyviausių veislių gervuogių galima paskanauti jau liepos pabaigoje. Jos skinamos keliais etapais.
Sode auginkite derlingas, šalčiui atspariausias bedygles ar labai retus dygliukus turinčias veisles. Šie požymiai būdingi ‘Black Satin’, Gazda’, ‘Orkan’, ‘Thomless Evergreen’. Dėmesio taip pat vertas aviečių ir gervuogių hibridas ‘Tayberry’.
‘Gazda’ išaugina iki 2,5 m ilgio lanku išlinkstančius stiebus. Jai reikia atramų. Stiebai apaugę retais dygliukais. Leidžia šaknų atžalas. Šios veislės uogos bręsta nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Jos juodos, labai blizgios, vidutinio dydžio, beveik apvalios, auga kekėmis.
‘Orkan’ – bedyglių gervuogių veislė. Statūs stiebai greitai užauga iki 3 m ilgio. Neleidžia šaknų atžalų. Nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio nokina dideles pailgas uogas.
‘Black Satin’ – labai derlinga veislė, nereikli dirvai. Uogas nokina rugpjūtį. Jos pailgesnės nei veislės ‘Thomfree’. Atspari kenkėjams, neleidžia šaknų atžalų. Stiebai bedygliai. Neapšąla, jei žiemai pridengiama ir žiemoja po sniegu.
‘Thornless Evergreen’ stiebai užauga iki kelių metrų ilgio, be dygliukų. Verta šios veislės augalą pasodinti prie namo sienos ar pavėsinės, kad ją uždengtų dekoratyvių skaldytų lapų skraiste. Nokina gana dideles saldžias uogas. Kartais leidžia dygliuotas šaknų atžalas, kurias būtina išpjauti. Patiems šios veislės augalų pasidauginti nepavyks. Iš surinktų ir pasėtų sėklų išsivysto dygliuotos gervuogės. Atskyrus kero dalį iš šaknų pradės lįsti dygliuoti stiebai.
‘Tayberry’ – aviečių ir gervuogių hibridas. Uogos didelės, aviečių spalvos, matinės, malonaus kvapo, rūgštelėja, tinka šaldyti ir ypač uogienėms. Dera antra- mečiai stiebai nuo birželio pabaigos (šaltu ir lietingu oru vėliau) iki rudens, Jie, surinkus derlių, išpjaunami. Kiti stiebai būna daugiau kaip 2,5 m ilgio. Jų nereikia trumpinti, būtina paremti. Neleidžia šaknų atžalų. Geriausiai šis hibridas auga derlingame priemolyje, saulėje arba pusiau pavėsyje.
Kur ir kaip auginti?
Gervuoges sodinkite saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje, ramioje vietose. Jos mėgsta vakarinę saulę.
♦ Gervuogės geriausiai auga derlingoje, lengvoje ir drėgnoje dirvoje. Neleiskite jai užmirkti ir visiškai išdžiūti. Kad išgaruotų kuo mažiau drėgmės, muiluokite medžių žieve ar pjuvenomis.
♦ Gerai įsišaknijusios geivuogės ištveria vienos savaitės sausras, bet prasčiau dera.
♦ Jaunus augalus sodinkite rudenį arba pavasarį 2-3 cm giliau, nei augo prieš tai. Tarp sodinukų palikite 1,5-2 m tarpus, kad galėtų laisvai kerotis.
Gervuogėms patinka trąšos. Kompleksinėmis tręškite kasmet du kartus: pirmąjį – pavasarį, antrąjį – birželį. Kasmet verta paberti komposto, o kas dvejus metus – patręšti karvių mėšlu.
Atramos ir genėjimas
♦ Greitai augančioms gervuogėms reikia atramų. Jos gali būti visokiausios – nuo vielinio tinklelio abiejose siauro gervuogyno pusėse iki gana aukštų (1,8 m aukščio) stulpelių su tarp jų trijose skirtingose vietose ištiestomis vielomis. Galima aprišti ir paremti kiekvieną krūmelį atskirai (jei jų nedaug), auginti kolonas ar stiebus užkelti ant špalerių.
♦ Gervuogių stiebus prie atramų pririškite, nes jos neturi organų, kuriais galėtų prisitvirtinti.
♦ Stiebai vystosi dvejus metus. Pirmaisiais metais auga jauni. Kai jie pasiekia apie 1,5 m aukštį, nupjaunamos viršūnės. Dėl to atsiranda daug šoninių ūglių, derėsiančių kitąmet, kuriuos pavasarį reikės patrumpinti iki 30 cm ilgio.
Nuėmus derlių, visi derėję dvimečiai stiebai išpjaunami iki pamatų. Paliekami tik jauni, šiųmetiniai. Šį darbą galima atidėti ir rudeniui.
♦ Praretinti reikėtų ir jaunus stiebus. Kuo tankesnės gervuogės, tuo jų palikite mažiau. Jei jos auga I m atstumais, palikite 3-4 stipriausius jaunus stiebus, jei kas 3 m – visus.
Grėsmingi šalčiai
♦ Mūsų klimato sąlygomis šalčiui visiškai atsparios tik miške augančios gervuogės. Veislinės, ypač amerikinės, šaltesnę žiemą gali iššalti. Rudenį jaunus stiebus prilenkite prie žemės, prismeikite vielos smeigtukais ir uždenkite eglišakėmis. Jei prognozuojami ypač dideli šalčiai, ant viršaus dar užmeskite sniego arba uždenkite sodo plėvele ir užberkite žemėmis.
♦ Stačius, tvirtus, nelanksčius stiebus turinčias avietes pridenkite šiaudiniu „apsiaustu”.
♦ Gervuogės šalčiui ypač jautrios pavasarį. kai ryškūs temperatūrų svyravimai. Svarbu ne per anksti jas atidengti, kad nenušaldytų pavasarinės šalnos.
Gervuogių dauginimas
Gervuoges paprasčiausia dauginti viršūninėmis atlankomis. Stiebą prilenkite taip, kad jo viršūnėlė liestų žemę. Iškaskite nedidelę duobutę ir prismeigę užberkite viršutinę dalį. Viršūnėlė turi kyšoti virš žemės. Nuolat laistykite, neleiskite žemei išdžiūti. Po kurio laiko pasirodys šaknelės.
Pavasarį stiebą nupjaukite. Tada atlanką iškaskite ir pasodinkite į naują vietą.
♦ Gervuogės dauginamos ir vegeta-tyviškai, vasarą paruoštais auginiais, kurie šaknydinami šiltnamiuose.
♦ Gervuogių (išskyrus ‘Thomless Ever- green) galima pasisėti. Žinoma, teks palaukti, kol susidarys dideli kerai, bet džiaugsmo bus daug.