Bonsai – medžiai nykštukai
Nusipirkti bonsą gėlių parduotuvėje galima nesunkiai. Tik koks jis ir kaip augs ateityje?
Populiariausias – smulkiavaisis fikusas
Žiūrint į mažytį medelį storu lenktu arba gumbuotu kamienu ir stipriais odiškais tamsiai žaliais lapais atrodo, kad toks jis bus visada. Tai netiesa. Kiekvienas augalas auga, keičiasi, ir šeimininkui teks jį tinkamai prižiūrėti.
Smulkiavaisių fikusų bonsai yra ištvermingi. Jiems puikiai tinka kambario sąlygos. Tikriausiai todėl šie augalai tokie populiarūs. O gal populiarumą lemia kitos šios rūšies savybės – greitas augimas ir pakantumas karpymui?
Tai ką matome parduotuvėje ir vadiname bonso kamienu, ne visada yra tikras kamienas. Tai juo virtusios šaknys. Fikusas pradžioje auginamas žemėje. Vėliau žemė sluoksnelis po sluoksnelio nukasama. Pamažu šaknys prisitaiko prie gryno oro. Galiausiai jos atrodo kaip storas gumbuotas kamieno pagrindas.
Medelis negailestingai karpomas. Galima sakyti, kad paliekamas tik kelmas, o kamienas nupjaunamas. Šaknys patrumpinamos taip, kad tilptų į plokščią indą. Dėl to smulkiavaisis fikusas yra toks gyvybingas. Kelmas atželia ir atrodo kaip storas žemutis medelis tikras bonsas.
Idealios sąlygos smulkiavaisiui fikusui namuose – šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos. Gerai auga prie rytinio ir vakarinio lango. Žiemą, kai saulės mažai, galima pastatyti ant pietinės palangės. Vasarą ten jam per karšta, nes nemėgsta tiesioginės saulės.
Parsinešus bonsą namo, pirmiausia būtina patikrinti substrato drėgnumą. Jei sausoka. 10-15 minučių įstatykite indą iki kraštų į dubeni su kambario temperatūros vandeniu, kad gerai sudrėktų. Po to leiskite vandens pertekliui išbėgti ir bonsą padėkite į vietą. Vėliau reikės kas kelias dienas laistyti, purkšti. Kaip dažnai, tiksliau pasakyti sunku, nes žemė džiūsta nevienodai. Tai priklauso nuo medelio ir indo dydžio, substrato sudėties, oro drėgnio ir temperatūros, saulės spindulių intensyvumo. Kasdien apžiūrėkite augalą. Jei žemės paviršius sausas, paliekite. Nelaukite, kol medelis perdžius.
Smulkiavaisis fikusas (Ficus microcarpa, sin. F. retusa, F. nitida) paplitęs Pietryčių Azijoje. Šio augalo vardai kelia daug paniavos. Vienų botanikų nuomone, yra viena rūšis – smulkiavaisis fikusas ir nuo jo mažai besiskiriantys keli porūšiai. Kiti tvirtina, kad tai – dvi labai panašios rūšys. Jie skiria smulkiavaisį fikusą (F. microcarpa) ir blizgųjį fikusą (F. retusa). Dažniausiai blizgiuoju vadinamas smulkiavaisio fikuso varietetas F. microcarpa var. nitida. Abu augalai angliškai įvardijami Indian laurel Fig. Gamtoje smulkiavaisis fikusas (ir jo porūšiai) – didelis medis, iki 20-30 m aukščio. Atogrąžų miškuose jis auga beveik visus metus. Šios rūšies lapai vidutinio dydžio (4-7 cm ilgio ir apie 3 cm pločio), bukomis viršūnėmis. Šaknys storos, tvirtos. Drėgnoje aplinkoje (tėvynės miškuose, drėgnose oranžerijose) smulkiavaisis fikusas iš kamieno leidžia pridėtines šaknis.
Tręšti bonsus reikėtų retokai. Kovą- spalį užtenka kartą per mėnesį palaistyti trąšų tirpalu. Parduotuvėse galite įsigyti specialių trąšų bonsams arba naudokite skirtas kambariniams medeliams. Netinka lapinių augalų trąšos – jose daug azoto, kuris skatina stiprų ūglių augimą.
Jei fikusai auga gerai, neneškite jų į lauką net šiltomis vasaros dienomis. Staiga pakeitus vietą, gali nubyrėti lapai, o rudenį medeliai nenoriai pnsitaiko prie kambario sąlygų.
Genėjimas ir persodinimas
Parsineštas iš parduotuvės smulkiavaisis fikusas namuose netrukus pradės augti. Ne visos šakelės iš karto, tik kai kurios, gal ir ne pačios gražiausios. Kad medelio forma nepakistų, paaugusius ūglius reikia patrumpinti. Palikite po 2-3 naujus lapelius. Tą daryti teks kelis kartus per metus.
Neformuojamas augalas greitai pasidaro negražus. Per metus gali išaugti apie 30 cm ilgio naujos šakelės. Jos mes šešėlį, todėl nuo apatinių šakelių nukris dalis lapų. Kurį laiką apleistą bonsą bus sunku vėl paversti tankiu mažu medeliu.
Panašią klaidą galima padaryti persodinant. Jei ir toliau norite auginti bonsą, jį perkelkite į 1 -3 cm platesnį ir gilesnį plokščią indą. Būtinai patrumpinkite šaknis. Jei fikusą pasodinsite į didelį vazoną, jos ims greitai augti, o paskui – ir ūgliai. Per metus bonsas gali pavirsti dideliu krūmu.
Pagal taisykles persodinti bonsus reikėtų kas 2-3 metus. Jiems tinka laidus susbstratas su rupaus smėlio priemaiša. Bonsas sodinamas tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau.
Kuo skiriasi fikusas ir fikuso bonsas?
Kambariniai fikusai dažniausiai auginami medeliais. Stiebtis jiems leidžiama „iki lubų”, vis šiek tiek patrumpinant pernelyg j šonus atsikišusias šakas. Indai turi būti pakankamai dideli. Persodinami kas 2-3 metus j kompostinę žemę.
Bonsai auginami plokščiuose induose, kur šaknims vos užtenka vietos. Kiekvienas ilgesnis ūglis tuoj pat nukerpamas. Be to, bonsams būtina skirti kur kas daugiau dėmesio nei fikusų medeliams.
Kiti kambariniai bonsai
Gražūs bonsai suformuojami iš svyruoklinio, arba Benjamino, fikuso (Ficus benjamina). Maži blizgantys lapeliai labai dailūs. Yra daugybė šio fikuso veislių, tad kiekvienas augintojas gali išsirinkti augalą pagal savo skonį. Bonsams tinkamiausi fikusai. turintys smulkius lapus (‘Natasha’, ‘Samantha’), vingiuotais kamienais (‘Wian- di’, ‘Rianne’). Tik pastarieji storėja lėčiau ir ne taip gražiai kaip smulkiavaisiai fikusai. Priežiūra tokia pati.
Ehretia buxifolia (sin. Carmona micro- phylla, C. retusa) – visžalis smulkialapis krūmelis. Tamsiai žali blizgantys lapeliai visada proporcingi. Žydi retai, žiedeliai smulkūs, balti. Augalui nuolatos reikia drėgno oro, o kambariuose jj palaikyti sunkoka. Žiemą patalpos temperatūra turėtų būti apie 15 °C.
Stambialapis podokarpas (Podocarpus macrophyllus) – spygliuotis medis, savo tėvynėje (Kinijoje ir Japonijoje) užaugantis iki 20 m aukščio. Spygliai plokšti, bet kur kas ilgesni nei kukmedžio. Auga gan lėtai, ūglių susidaro nelabai daug. Žiemą augalas laikomas vėsiame kambaryje, o vasarą jį galima išnešti į lauką, pusšešėlį.
Europinis alyvmedis (Olea europaea) gali užaugti iki 15 m aukščio. Vazonuose formuojami ir dekoratyvūs medeliai tiesiu kamienu ir rutuliška laja, ir krūmeliai, ir bonsai. Vasarą gerai auga lauke. Žiemą tinkamiausia temperatūra – 10-15 °C, bet alyvmedžiai neblogai jaučiasi ir šiltame kambaryje. Pakenčia sausą orą.
Serissa foetida – iš Kinijos ir Japonijos kilęs krūmas. Gamtoje jis būna apie I m aukščio. Lapeliai smulkūs, proporcingi. Auga greitai, jaunus ūglius reikia nuolat trumpinti. Ant antramečių šakučių krauna smulkius baltus žiedelius. Kai tinkamomis sąlygomis Serissa foetida pražysta, jį pelnytai galima vadinti tūkstančio žvaigždučių medeliu. Žiemą laikomas vėsioje (6-10 °C) vietoje. Gali stovėti ant šiaurinės palangės. Oras visus metus turėtų boti drėgnas. Vasarą išnešamas į lauką.