Bonsai – medžiai nykštukai

Nusipirkti bonsą gėlių par­duotuvėje galima nesun­kiai. Tik koks jis ir kaip augs ateityje?

Populiariausias – smulkiavaisis fikusas

Žiūrint į mažytį medelį storu lenktu arba gumbuotu kamienu ir stipriais odiškais tamsiai žaliais lapais atrodo, kad toks jis bus visada. Tai netiesa. Kiekvienas auga­las auga, keičiasi, ir šeimininkui teks jį tin­kamai prižiūrėti.

Smulkiavaisių fikusų bonsai yra ištver­mingi. Jiems puikiai tinka kambario sąlygos. Tikriausiai todėl šie augalai tokie populia­rūs. O gal populiarumą lemia kitos šios rūšies savybės – greitas augimas ir pakan­tumas karpymui?

Tai ką matome parduotuvėje ir vadi­name bonso kamienu, ne visada yra tikras kamienas. Tai juo virtusios šaknys. Fikusas pradžioje auginamas žemėje. Vėliau žemė sluoksnelis po sluoksnelio nukasama. Pa­mažu šaknys prisitaiko prie gryno oro. Galiausiai jos atrodo kaip storas gumbuo­tas kamieno pagrindas.

Medelis negailestingai karpomas. Gali­ma sakyti, kad paliekamas tik kelmas, o kamienas nupjaunamas. Šaknys patrumpi­namos taip, kad tilptų  į plokščią indą. Dėl to smulkiavaisis fikusas yra toks gyvybin­gas. Kelmas atželia ir atrodo kaip storas žemutis medelis tikras bonsas.

Idealios sąlygos smulkiavaisiui fikusui namuose – šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos. Gerai auga prie ryti­nio ir vakarinio lango. Žiemą, kai saulės mažai, galima pastatyti ant pietinės palan­gės. Vasarą ten jam per karšta, nes ne­mėgsta tiesioginės saulės.

Parsinešus bonsą namo, pirmiausia bū­tina patikrinti substrato drėgnumą. Jei sau­soka. 10-15 minučių įstatykite indą iki kraš­tų į dubeni su kambario temperatūros vandeniu, kad gerai sudrėktų. Po to leiskite vandens pertekliui išbėgti ir bonsą padėkite į vietą. Vėliau reikės kas kelias dienas laisty­ti, purkšti. Kaip dažnai, tiksliau pasakyti sun­ku, nes žemė džiūsta nevienodai. Tai pri­klauso nuo medelio ir indo dydžio, substra­to sudėties, oro drėgnio ir temperatūros, saulės spindulių intensyvumo. Kasdien ap­žiūrėkite augalą. Jei žemės paviršius sausas, paliekite. Nelaukite, kol medelis perdžius.

Smulkiavaisis fikusas (Ficus microcarpa, sin. F. retusa, F. nitida) paplitęs Pietryčių Azijoje. Šio augalo vardai kelia daug paniavos. Vienų botanikų nuomone, yra viena rūšis – smulkiavaisis fikusas ir nuo jo mažai besiskiriantys keli porūšiai. Kiti tvirtina, kad tai – dvi labai panašios rūšys. Jie skiria smulkiavaisį fikusą (F. microcarpa) ir bliz­gųjį fikusą (F. retusa). Dažniausiai blizgiuoju vadinamas smulkiavaisio fikuso varietetas F. microcarpa var. nitida. Abu augalai angliškai įvardijami Indian laurel Fig. Gamtoje smulkiavaisis fikusas (ir jo porūšiai) – didelis medis, iki 20-30 m aukš­čio. Atogrąžų miškuose jis auga beveik visus metus. Šios rūšies lapai vidutinio dy­džio (4-7 cm ilgio ir apie 3 cm pločio), bukomis viršūnėmis. Šaknys storos, tvirtos. Drėgnoje aplinkoje (tėvynės miškuose, drėgnose oranžerijose) smulkiavaisis fikusas iš kamieno leidžia pridėtines šaknis.

Tręšti bonsus reikėtų retokai. Kovą- spalį užtenka kartą per mėnesį palaistyti trąšų tirpalu. Parduotuvėse galite įsigyti specialių trąšų bonsams arba naudokite skirtas kambariniams medeliams. Netinka lapinių augalų trąšos – jose daug azoto, kuris skatina stiprų ūglių augimą.

Jei fikusai auga gerai, neneškite jų į lau­ką net šiltomis vasaros dienomis. Staiga pakeitus vietą, gali nubyrėti lapai, o rudenį medeliai nenoriai pnsitaiko prie kambario sąlygų.

Genėjimas ir persodinimas

Parsineštas iš parduotuvės smulkiavai­sis fikusas namuose netrukus pradės augti. Ne visos šakelės iš karto, tik kai kurios, gal ir ne pačios gražiausios. Kad medelio for­ma nepakistų, paaugusius ūglius reikia pa­trumpinti. Palikite po 2-3 naujus lapelius. Tą daryti teks kelis kartus per metus.

Neformuojamas augalas greitai pasi­daro negražus. Per metus gali išaugti apie 30 cm ilgio naujos šakelės. Jos mes šešėlį, todėl nuo apatinių šakelių nukris dalis lapų. Kurį laiką apleistą bonsą bus sunku vėl paversti tankiu mažu medeliu.

Panašią klaidą galima padaryti persodi­nant. Jei ir toliau norite auginti bonsą, jį perkelkite į 1 -3 cm platesnį ir gilesnį plokš­čią indą. Būtinai patrumpinkite šaknis. Jei fikusą pasodinsite į didelį vazoną, jos ims greitai augti, o paskui – ir ūgliai. Per metus bonsas gali pavirsti dideliu krūmu.

Pagal taisykles persodinti bonsus rei­kėtų kas 2-3 metus. Jiems tinka laidus susbstratas su rupaus smėlio priemaiša. Bonsas sodinamas tokiame pat gylyje, ko­kiame augo anksčiau.

Kuo skiriasi fikusas ir fikuso bonsas?

Kambariniai fikusai dažniausiai au­ginami medeliais. Stiebtis jiems lei­džiama „iki lubų”, vis šiek tiek pa­trumpinant pernelyg j šonus atsikišu­sias šakas. Indai turi būti pakankamai dideli. Persodinami kas 2-3 metus j kompostinę žemę.

Bonsai auginami plokščiuose in­duose, kur šaknims vos užtenka vie­tos. Kiekvienas ilgesnis ūglis tuoj pat nukerpamas. Be to, bonsams būtina skirti kur kas daugiau dėmesio nei fi­kusų medeliams.

Kiti kambariniai bonsai

Gražūs bonsai suformuojami iš svyruoklinio, arba Benjamino, fikuso (Ficus benjamina). Maži blizgantys lapeliai labai dailūs. Yra daugybė šio fikuso veislių, tad kiekvienas augintojas gali išsirinkti augalą pagal savo skonį. Bonsams tinkamiausi fi­kusai. turintys smulkius lapus (‘Natasha’, ‘Samantha’), vingiuotais kamienais (‘Wian- di’, ‘Rianne’). Tik pastarieji storėja lėčiau ir ne taip gražiai kaip smulkiavaisiai fikusai. Priežiūra tokia pati.

Ehretia buxifolia (sin. Carmona micro- phylla, C. retusa) – visžalis smulkialapis krū­melis. Tamsiai žali blizgantys lapeliai visada proporcingi. Žydi retai, žiedeliai smulkūs, balti. Augalui nuolatos reikia drėgno oro, o kambariuose jj palaikyti sunkoka. Žiemą pa­talpos temperatūra turėtų būti apie 15 °C.

Stambialapis podokarpas (Podocarpus macrophyllus) – spygliuotis medis, savo tė­vynėje (Kinijoje ir Japonijoje) užaugantis iki 20 m aukščio. Spygliai plokšti, bet kur kas ilgesni nei kukmedžio. Auga gan lėtai, ūglių susidaro nelabai daug. Žiemą augalas laikomas vėsiame kambaryje, o vasarą jį galima išnešti į lauką, pusšešėlį.

Europinis alyvmedis (Olea europaea) gali užaugti iki 15 m aukščio. Vazonuose formuojami ir dekoratyvūs medeliai tiesiu kamienu ir rutuliška laja, ir krūmeliai, ir bonsai. Vasarą gerai auga lauke. Žiemą tinkamiausia temperatūra – 10-15 °C, bet alyvmedžiai neblogai jaučiasi ir šiltame kambaryje. Pakenčia sausą orą.

Serissa foetida – iš Kinijos ir Japonijos kilęs krūmas. Gamtoje jis būna apie I m aukščio. Lapeliai smulkūs, proporcingi. Auga greitai, jaunus ūglius reikia nuolat trumpinti. Ant antramečių šakučių krau­na smulkius baltus žiedelius. Kai tinkamo­mis sąlygomis Serissa foetida pražysta, jį pelnytai galima vadinti tūkstančio žvaigž­dučių medeliu. Žiemą laikomas vėsioje (6-10 °C) vietoje. Gali stovėti ant šiauri­nės palangės. Oras visus metus turėtų boti drėgnas. Vasarą išnešamas į lauką.