Kaulavaisių bakterinis vėžys

Kaulavaisių bakterinį vėžį sukelia Pseudomonas syringae ir morsprunorum bakterijos. Jų gali būti randama kartu, pasireiškia tie patys ligos požymiai. Vis dėlto P. s. pv. morsprunorum bakterijos daugiausia žalos padaro vyšnioms, o Pseudomonas syringae daž­niausiai pažeidžia trešnes, slyvas.

Ligos požymiai

Bakterinis vėžys yra paplitęs Lietuvoje ir pažeidžia kaulavaisius – trešnes, vyšnias, slyvas. Ligą be galo sunku kontroliuoti, to­dėl ji padaro didelių nuostolių auginto­jams: jaunuose medelynuose gali žūti nuo 10 iki 75 % medžių, o derlius – sumažėti kartais ir iki 80 %.

Būdingiausias požymis – ant jaunų ša­kelių, kamienų atsiradę įtrūkimai. Pirmiau­sia jie matomi vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Pavasarį, kai bakterijos yra akty­viausios, per žievės įtrūkimus gausiai sun­kiasi sakai. Jei iš jų išsiskiria mažai sakų arba jų visai neišsiskiria, tose vietose po žieve audiniai minkštesni, drėgnesni, šiek tiek jdubę ir gali skleisti rūgštoką kvapą.

Ankstyvuoju augimo sezonu šalti ir drėgni orai, pavasarinės šalnos palengvina ligos sukėlėjų vystymąsi. Po tokių periodų bakterinio vėžio pažeisti lapų ir žiedų pumpurai dažniausiai neišsiskleidžia, o in­fekuotos vietos būna šiek tiek įdubusios, labiau parudavusios nei aplink esanti sveika žievė, audiniai – nuo skaisčiai oranžinės iki rudos spalvos. Jei vis dėlto kai kurie pumpurai išsiskleidžia, vasaros pra­džioje lapai ir neprinokę vaisiai pradeda vysti, ruduoti ir džiūti. Ligos po­žymiai dažniausiai pasireiškia ant bakteri­niam vėžiui jautrių veislių augalų vaisių. Susidaro nuo 2 iki 10 mm skersmens ir gylio vandeningos paviršinės, plokščios ar įdubusios dėmės, kurios būna nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos.

Liga gali pasireikšti ir ant jaunesnių lapų: atsiranda chlorozės žiedų apsuptų apie 1-3 mm skersmens dėmių, kurios vėliau padidėja, paruduoja, išdžiūsta ir ga­liausiai iškrenta. Požymiai labai panašūs į šratligės. Kai šaka arba kamienas juosiami vėžio, lapai sukasi, geltonuoja, vėliau ne- krotizuoja ir krenta.

Ligos sukėlėjų į jaunus ūglius patenka per užkrėstus lapus, pumpurus, žiedus. Šie pradeda vysti nuo viršūnės, paruduo­ja. Patogenai plinta daugiausia į viršų, ma­žiau į apačią ir šonus, tad per kelias savai­tes šaka ar visas augalas virš vėžio pažeis­tų vietų žūva. Infekuotų medžių menkas žydėjimas labai krenta į akis.

Labiausiai nukenčia jauni medžiai

Bakterins vėžys ypač pavojingas jau­niems medeliams, bet sukėlėjai gali už­krėsti augalus bet kurioje jų augimo stadi­joje. Ligos protrūkiai dažniausiai susiję su ilgai trunkančiais šaltais ir drėgnais orais, kai būna vėlyvosios pavasarinės šalnos. Tokiomis sąlygomis patogenai ypač grei­tai dauginasi.

Pirminė infekcija prasideda dar neišsiskleidusiuose pumpuruose arba Įtrūki­muose. Iš žiedų ji gali pereiti į atžalas, ša­kas, vaisius. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad bakterijos gyvena ant sveikų audinių visą augimo sezoną, tik vasaros mėnesiais jų skaičius labai sumažėja, o ru­denį, nukritus temperatūrai, padidėja. Todėl jos ir toliau gali būti infekcijos šalti­nis ir į augalo audinius patekti per žaizdas, atsiradusias dėl genėjimo, per įtrūkimus, lapų prisijungimo prie šakų vietas, jiems nukritus. Patogeninėms bakterijoms plisti tinkamos sąlygos – žema temperatūra, vėjas, smarkūs lietūs. Vėžio sukėlėjai per- žiemoja daugiamečiuose plyšiuose, pum­puruose, augalų liekanose ir kai kuriuose augaluose, sėklose arba ant jų.

Ko imtis?

Žinoma, kad piktžolės gali per­nešti ligos sukėlėjus, tad soduose tu­rėtų būti šienaujama žolė.

Pažeistus medžius būtina genėti, išpjaunant šakas, o labai smarkiai pa­žeistus išrauti. Vengtina genėti, kai pa­togenai yra aktyvūs – vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį.

Dauginimui reikia naudoti sveiką medžiagą, o augalų priežiūros laikotar­piu – dezinfekuoti įrankius. Jautrios veislės turėtų būti dauginamos tik ligai atspariais šakniastiebiais.

Purškimas vario preparatais gali pristabdyti patogeninių bakterijų pliti­mą. Tačiau juos tikslingiausia naudoti tik tada, kai krenta lapai (pristabdo in­fekcijos plitimą per lapų prisijungimo vietas), ir ankstyvą pavasarį, prieš žydė­jimą, kai bakterijų ant žiedų daugiausia.

Kol kas nėra nė vieno būdo, kuris padėtų visiškai išnaikinti patogenines bakterijas. Tad bakterinio vėžio kon­trolę galima vykdyti tik laikantis augalų priežiūros sanitarijos reikalavimų. Taip įmanoma sumažinti infekcijų skaičių ir jų daromą žalą.