Svarainių auginimas

Svarainis – tai iš pietvakarinės Azijos ir Kaukazo regiono kilęs augalas. Svarainių medeliai užauga iki aštuonių metrų aukščio ir šešių metrų pločio. Svarainių vaisiai visiškai sunoksta vėlyvą rudenį, kai vaisius pakeičia spalvą į tamsiai geltoną. Vaisiai labai gardžiai kvepia, kol švieži. Šviežiuose svarainio vaisiuose yra labai daug geležies, todėl jie rekomenduojami sergant anemija dėl geležies trūkumo. Be to, svarainių šakeles galima lankstyti, formuoti, todėl svarainiai dažnai auginami ir kaip bonsai.

Jeigu susiruošėte sodinti svarainius, pasirinkite vietą sode, kuri visuomet būtų apšviesta saulės ir apsaugota nuo vėjo. Taip pat svarbu, jog dirvožemis būtų sunkus, kad ilgiau išlaikytų drėgmę ir taip greitai neišdžiūtų, dar turėtų būti neutralaus Ph. Patartina svarainius sodinti po vieną, šie medžiai patys save apdulkina. Žemė aplink krūmelius dirbama ir tręšiama kaip serbentams.

Svarainiai puikiai tinka neaukštai gyvatvorei, jie sodinami eilėmis kas 40–50 cm.. Dauginama sėklomis, atžalomis, atlanko­mis, auginiais. Sėklos stratifikuojamos 60— 75 dienas. Svarainiai sodinami rudenį, ir kuo anksčiau – rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Iš sėklų išaugin­ti krūmeliai pradeda derėti ketvirtais metais. Laistyti svarainius augimo sezonu būtina, bet neperliekite, nes nemėgsta pernelyg daug vandens. Ramybės periodu priežiūros beveik nereikia. Svarainis nuostabiai pražysta per tris pavasario mėnesius. Kuo senesnis svarainis, tuo jis brandina sveikesnius vaisius.

Jei dirvožemyje gausu įvairiausių maistingųjų medžiagų, svarainiai augs greičiau ir duos didesnį derlių. Labai svarbu svarainius tręšti kalcio turinčiais preparatais. Kad krūmeliai būtų sveiki ir vešlūs, patartina rudenį juos tręšti fosforinėmis trąšomis, o pavasarį – kaliu ir mėšlu arba kompostu. Jeigu krūmai silpni, pavasarį dar juos galima patręšti azotinėmis trąšomis.
Genant – tankėja krūmas, o tai suteikti augalui daugiau šviesos. Jeigu genime, kasmet palikime 2-3 naujas šakas ir šalinkime 2-3 senas. 7-8 metų senumo šakas – būtinai išpjaukime, nes ant jų augalas jau nebekrauna žiedinių pumpurų. Taip pat būtina pašalinti sudžiūvusias, neišsivysčiusias, gulinčias ant žemės ir nušalusias šakas. Gerai suformuotas svarainio krūmas turi turėti 12-15 šakų, kurių amžius siekia 1-4 metus. Beje, trimetės šakos yra pačios produktyviausios, užauginančios daugiausia vaisių.

Svarainių vaisiai paprastai subręsta rugsėjo – spalio mėnesiais ir derlius nuo vieno krūmo gali siekti net 3 kg aromatingų „obuoliukų“. Dėl ankstyvų rudens šalnų svarainių vaisiai gali žūti, todėl derlių reikia surinkti dar iki prasidedant šalnoms. Skoninės svarainių savybės tik dar labiau pagerėja tris mėnesius palaikius juos žemesnės pliusinės temperatūros patalpoje.

Naudingi ne tik patys vaisiai, bet ir jų sėklos, žievė. Užkaukazės liaudies medicinos žinovai svarainių sėklų arbata patardavo gydyti kosulį. Dėl sutraukiamųjų savybių jau seniai svarainių vaisiai ir jų antpilai buvo vartojami gydant viduriavimą ir kraujavimą. Vidurinės Azijos gydytojai nustatė, kad svarainių vaisiai stiprina psichiką. Vien pakvėpavus šių vaisių aromatu pagerėja nuotaika, pavyksta nuslopinti pykinimą.Tad ši lietuviškoji citrina iš ties labai naudinga, o ir priežiūros reikalauja minimaliai. Tad auginkime svarainius ir bukime sveiki!

Svarainius patartina gydyti pesticidais būtent ramybės periodu. Svarainiai taip pat yra gana lengvai pažeidžiami bakterinių infekcijų. Dažnai juos puola amarai, rūdys, kiti augalų parazitai.