Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra

Naujai pasodintų vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra

Pasodintiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams pirmaisias metais skiriamas ypatingas dėmesys. Persodintų sodo daugiamečių augalų daugiausia šaknų yra netoli žemės paviršiaus, kur jos gali iššalti ar nukentėti nuo dirvos paviršinių sluoksnių perdžiūvimo.

Dėl to rudenį sodinti augalai mulčiuojami arba pries žiemą apkaupiami žemėmis. Mulčiuojama durpėmis arba mėšlu. Visais atvejais mulčias dedamas, žemei pastoviai sušalus (kad po juo neapsigyventų pelės). Durpėmis galima apiberti iki pat liemenėlio. Mėšlą dėti prie pat liemenėlio nepatartina. Durpių imama apie kibirą, mėšlo – 3-4 šakės. Jei mulčiavimui durpių, mėšlo ar komposto near, apie medelius arba vaiskrūmius apiberiamas 10 cm storio žemės sluoksnis. Mulčias arba kaupeliai apsaugo šaknis žiemą nuo iššalimo, o vasarą – nuo išdžiūvimo.

Pavasarį sodinti augalai mulčiuojami tuojau pat, juos paliejus. Mulčias saugo žemę nuo perdžiūvimo šaknų zonoje.

Apsaugoti jaunus medelius nuo graužikų (kiškių ir pelių) – labai svarbus darbas. Mūsų soduose ypač daug žalos jauniems medeliams padaro kiškiai. Apsaugai nuo jų sodai tveriami vielinio tinkle tvora. Ten, kur jos nėra arba ji nepakankamai saugo soda nuo kiškių, medelių kamienėlius ir šakų pagrindus reikia aprišti popieriumi, eglišakėmis ar kt. Popierius ar kita balta medžiaga dar apsaugo kamienėlius ir nuo saulės smūgio. Eglišakėmis nuo kiškių ypač patogu apsaugoti vainikus (kartais užtenka tarp vainiko šakų įsprausti eglišakę, ir kiškiai medelio neliečia). Pastaruoju metu apsaugai nuo kiškių rekomenduojama medelių kamienus ir šakų pagrindus tepti vandenyje atskiestais emulsiniais dažais. Aptepus jais medelius rudenį (pries šalčius) ir pakartotinai žiemai baigiantis (atodrėkių metu), kiškiai medelių dažniausiai neliečia. Tačiau gilesnėmis žiemomis ši priemonė nelabai tinka.

Saugoti medelius nuo pelių reikia tik tuomet, kais ode matyti pelių urvų. Tąsyk į urvus įberiama užnuodytų grūdų ir pridengiama šiaudais.

Graužikų padarytas žaizdas  būtina nedelsiant apteptisodo tepalu. Jei žaizdas tenka tepti žiemą, reikia tepalą ištirpinti. Jis gali būti tirpinamas lauke darbo metu skardinėje dėžutėje, kaitinant ją nafta apipiltu deglu. Ištirpintu tepalu žaizdas patogu aptepti teptuku.

Kiškių padarytas žaizdas sėkmingai galima išgydyti karvių išmatų ir molio lygių dalių mišiniu. Šis mišinys tepamas ant šviežių žaizdų. Kad geriau laikytųsi, aprišama dar skudurais. Jie laikomi tol, kol visiškai atauga žievė.

Minėtais tepalais galima išgydyti nedideles pelių padarytas žaizdas. Žiemą pelių padarytos žaizdos aptepamos sodo tepalu, kai jos tik pastebimos (nelaukiant skiepijimo laiko); priešingu atveju labai apdžiūsta plika medelio mediena. Jei medelis pelių apgraužtas aplink, tai jį išgelbėti tegalima, paskiepijus tilteliu. Panašiai gydomos ir didelės žaizdos.

Pirmą vasarą kamienėlį atrišti nebūtina. Atrišamos tik vainiko šakelės.

Vasarą apie naujai pasodintus augalus ypač kruopščiai ravimos piktžolės, mulčiuojama ir purenama dirva. Tai daroma dėl to, kad šaknys galėtų gerai augti. Labai rekomenduotinas mėšlo mulčias. Po juo žemė būna drėgna ir puri. Be to, lyjant ar laistant iš mėšlo į žemę išplaunamos trąšos. Mulčiavus mėšlu, ant jo viršaus dar užberiama šiek tiek žemių, todėl dirvos purenti pirmą vasarą po sodinimo nereikia.

Prireikus vasarą sodinukai vieną du kartus gausiai paliejami. Liejama tiek, kad žemė gerai sudrėktų šaknų zonoje.

Nunykusių sodinukų vietoj rudenį ar kitą pavasarį sodinami nauji sodinukai. Vėlesniam laikui tai atidėti neverta.