Valgomasis sausmedis
Ne sodininkams ko gero labiau pažįstamas mūsų miškuose gana paplitęs paprastasis sausmedis. Neaukštas krūmas, dažnas miškinguose šlaituose, vietomis gausūs jo sąžalynas tampa rimta kliūtimi išėjusiems pasivaikščioti didžiųjų upių slėnių šlaitais. Paprastojo sausmedžio uogos raudonos, ir, įsidėmėkite, labai nuodingos. Tuo tarpu mūsų soduose dažnai auginamas valgomasis sausmedis, kurio uogos mėlynos (supainioti turbūt neįmanoma), gerokai didesnės nei paprastojo.
Įvairiuose medelynuose galima įsigyti ir kitų rūšių sausmedžius, kurie ne tik puošnūs (kai kurie vien dėl to auginami), bet ir valgomi. Vis tik populiariausias – valgomasis sausmedis. Pas mus atkeliavo iš tolimųjų rytų, Sibiro (labiau pietinių dalių, pavyzdžiui Altajaus), kur puikiai auga drėgnuose paupiuose ar šaltiniuotose vietose.
Paprastasis sausmedis – maždaug iki 2 metrų augantis krūmas, žydintis gegužės – birželio mėnesiais ir maždaug per mėnesį ar pusantro sunokinantis sultingas, nors kartais kartokas, uogas. Šis krūmas mėgstamas dėl to, jog vienas pirmųjų (o pas daugelį sode ir pirmasis) subrandina uogas, tad atsivalgius sausmedžio jau galima pereiti ir prie saldžiųjų braškių.
Sausmedžių auginimas
Dar visai neseniai sausmedžius dauguma augindavo tiesiog iš sėklų, jos gana gerai prigyja (sėjama pavasarį), peržiemoja, o po trijų ar keturių metų jau ima derėti. Galima šiuos augalus dauginti ir ūgliais, ir netgi tiesiog atlankomis. Tačiau ko gero paprasčiausia užsukti į medelyną, nusipirkti sausmedžio sodinuką su visu vazonu ir jau pirmaisiais metais paragauti pirmųjų uogų.
Sausmedžiai savo natūralioje aplinkoje auga drėgnose, derlingose vietose, tad reikėtų panašias sąlygas sudaryti ir savo sklype. Nors, verta pasakyti, šis augalas gana pakantus ir įvairiems nepatogumams, nuvysti neskuba net ir labai atmestinai auginamas. Tačiau derliaus kiekis neabejotinai bus žymiai didesnis sausmedžiui palankioje aplinkoje.
Valgomieji sausmedžiai, su veislinėmis variacijomis – kryžmadulkis augalas, tad norint gero ir pastovaus derliaus reikia sodinti ne vieną krūmą. Krūmai neturėtų būti toli vienas nuo kito – geriausia apie 1,5 metro. Geriausia sodinukus sodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį (tikrai ankstyvą, augalas anksti pradeda vegetuoti (išsporgsta), o iki to laiko turi spėti įsišaknyti). Galima sodinti ir vasarą, bet tuomet pirkti sodinuką reiktų augantį vazone.
Sodinant sausmedį, iš pradžių reikia parūpinti maždaug 30-50 cm gylio (panašaus ir pločio) duobę, užpildyti ją derlingu dirvožemiu, gerai įmaišyto negesintų durpių – šiek tiek rūgščią dirvą sausmedžiai mėgsta. Sveika krūmą patręšti ir mineralinėmis trąšomis, jam įsišaknyti naujoje vietoje ir augti vešliai bus daugiau jėgų.
Vieta sausmedžiui turėtų būti gerai vėdinama, geriausia – atvira. Tačiau sausmedis – drėgnamėgis augalas, tad laistyti jį teks, ypač sausnesnėmis vasaros savaitėmis. Svarbu ir tai, kad augalas neužmirktų, venkite molingos žemės. Puiki išeitis yra šio augalo mulčiavimas pavyzdžiui spygliuočių žieve. Tai padės ilgiau išlaikyti drėgmę bei praturtins dirvožemį ne tik mineralinėmis medžiagomis, bet ir šiek tiek rūgštimis. Nepamirškite, kad dirvos rūgštingumas sausmedžiui turi būti nedidelis, šilauogėms skirtose durpėse jam bus tikrai per rūgštų.
Sausmedį reikia šiek tiek pagenėti, ir genėti anksti – vos pasodinus sodinuką. Kol augalas dar žemas, galima pradėti jį formuoti ir taip didinti derlių. Negenimi sausmedžiai turės mažai ūglių, taigi mažai ir uogų. Tačiau persistengti irgi nereikia.
Maistinės ir vaistinės sausmedžių savybės
Sausmedžių uogos – ne tik skanu bei gaivu, tačiau gali nešti ir neblogą naudą jūsų organizmui. Uogose gausu vitamino C, taip pat P, yra nemažai karotinoidų, B grupės vitaminų bei gausybė kitų medžiagų mažesniais kiekiais. Valgydami šias uogas, papildysite savo organizmą ir visa puokšte mikroelementų. Įvairių kraštų liaudies medicinos meistrai šiomis uogomis (beje, ne tik uogomis, bet ir lapais ar žieve) gydo daugelį ligų, dažniausiai susijusiomis su kraujotakos sistema.
Reklama: Žaliuzės
