Pomidorų nauda sveikatai
XV šimtmečio pabaigoje – XVI pradžioje Atlanto vandenyno bangas m kartą skrodė didžiojo to meto keliautoji ir garsaus jūrų admirolo Kolumbo laivai. Juose plukdomos prekės tais laikais būdavo prilyginamos auksui – tai prieskoniai, kuriais buvo aprūpinamos išrankios Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkos. Tačiau laivuose buvo ir kitokių ne mažiau vertingų eksponatų – įvairi! tik Amerikos žemyne augančių augalų sėklų. Taip viename tokių laivų savo kelionę į Senąjį žemyną (Europą) ir pradėjo pomidorai. Smalsius Kolumbe flotilės jūreivius Centrinėje Amerikoje (Peru) pomidorai sužavėjo įvairiaformiais spalvingais (raudonais geltonais ar oranžiniais) vaisiais. Vietiniai gyventojai juos valgė pasigardžiuodami. Šiuo metu jau žinoma, kad Pietų Amerikos čiabuviai maistui pomidorus naudojo jau V amžiuje prieš Kristų.
Tačiau Europoje šie „atvykėliai” pirmiausia buvo pripažinti tik kaip dekoratyvūs augalai. Prancūzai juos vadino švelniai – „meilės obuoliukais”, o šveicarai ir austrai – rojaus vaisiais, auksiniais obuoliais. Ir tik XIX šimtmetyje čia pomidorai įvertinti kaip labai vertingo: daržovės. Gal dėl to per palyginti neilgą laiką nuo jų kultivavimo pradžios selekcininkai sukūrė per 2000 jų veislių.
KUO ĮDOMUS ŠIS, MUMS JAU ĮPRASTU TAPĘS MAISTINIS AUGALAS?
Valgomasis pomidoras (Lycopersicum esculentum Mili.) yra artimas bulvių giminaitis ir priklauso tai pačiai bulvinių (Sola– naceae) šeimai. Laukinių jų protėvių, daugiamečių pomidorų, dar ir mūsų dienomis auga Peru ir kitose Pietų Amerikos žemyno valstybėse. Tačiau kultūroje jis puoselėjamas kaip vienmetis augalas, turintis statų arba šliaužiantį iki 3 m ilgio išaugantį netvirtą, reikalaujantį atramos stiebą. Lapai pertrauktai neporiškai plunksniški, žiedai geltoni, dvilyčiai, formuojasi lapų pažastyse. Tai savidulkis augalas. Vaisius – įvairaus dydžio (3-10 cm ir daugiau skersmens), labai įvairių formų (apvalios, suplotai apvalios, ovalios, pailgai ištęsto ovalo, lašo, šir- diškos ir kt.) ir atspalvių raudonos, geltonos, oranžinės ar žaliai dryžuotos uogos, kurios gali sverti, nelygu veislė, nuo 60 iki 900 g. Vaisių gaubia plona, tačiau tvirta odelė, po ja yra kietesnis poodinis sluoksnis ir minkštimas, sudarytas iš sultingų sėklinių kamerų, kuriose būna 2-20 sėklų. Maistiniu požiūriu tinkamiausi laikomi tų veislių pomidorai, kuriuose susiformuoja mėsingos sėklinės pertvaros.
KAS SLEPIASI ŠIUOSE MOKSLO PASAULYJE UOGOMIS VADINAMUOSE VAISIUOSE?
Skaisčių spalvų sultingi pomidorai – bene populiariausia daržovė. Prinokę, ką tik nuskinti jų vaisiai yra puikaus saldžiarūgščio skonio, žadina apetitą. Nors juose maistinių medžiagų nėra daug, užtat jos vertingos savo įvairove. Prinokusiuose pomidoruose yra net 92,9 % vandens, vos 1,0% baltymų, 0,2% riebalų ir 4,1% angliavandenių (krakmolo, švelnios ląstelienos, cukrų, pektininių medžiagų pavidalu), todėl suvalgius jų 100 g organizmas gaus vos 17 kcal energijos. Pomidorai pasižymi bioaktyvių medžiagų gausa. Ypač vertingi juose esantys vitamino A provitaminai – karotenas ir likopenas, pomidorams suteikiantys spalvą. Jų vaisiuose randama net 0,8-1,2 mg%. Vitamino C pomidoruose yra panašiai kaip citrinose (22-55 mg%). Juose randama vitaminų E, Bv B2, PR K, gausu folio rūgšties, biotino, taip pat ir mineralinių medžiagų (Na, Mg, R Ca, K, Fe, Cu, Zn, Se, J ir kt.), švelnių organinių rūgščių (obuolių, citrinų bei nedaug oksalo), suteikiančių vaisiams maloniai rūgštoką prieskonį, be to, jos šarmina organizmo terpę.
POMIDORAI IR SVEIKATA
Pomidorus, kaip dietinį produktą, patartina valgyti šviežius. Juose esančios bioaktyvios medžiagos (ypač likopenas) stiprina organizmo vidinių sienelių struktūrą, spartina medžiagų apykaitą, saugo ir stiprina visas organizmo gleivines (akių, burnos, virškinamojo trakto), padeda regeneruotis jungiamajam audiniui (greičiau gyja žaizdos), jaunina ląsteles, stiprina kraujagyslių sieneles, gerina širdies raumens darbą. Pomidoruose esantys pektinai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Juos siūloma valgyti turint antsvorio.
Pomidorų sultys ne tik gaivina organizmą, malšina troškulį, jas patartina gerti hipertenzija, ateroskleroze ir mažakraujyste sergantiems ligoniams. Jose ištirpusios medžiagos mažina nervinę įtampą, šalina nuovargį, gerina miegą. Organinės rūgštys, sulčių sekreciją, aktyvina žarnyno peristaltiką, naikina mikroorganizmus, slopina puvimo procesus žarnyne. Sultyse esantys nemaži kalio kiekiai (270-290 mg%) svarbūs pašalinant iš organizmo skysčių perteklių. Kalis padeda pernešti maisto medžiagas ir jomis aprūpinti visas organizmo ląsteles. Biotinas (vit. H), kurio nemažai išlieka gaminant sultis ar kitaip perdirbant pomidorus, labai svarbus sveikai odai, plaukams, nagams, jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje-tai svarbu žmonėms, sergantiems diabetu. Šviežiai spaustos pomidorų sultys — vitamino C, karotino bei mineralinių medžiagų koncentratas. Tačciau reikia žinoti, kad jose vit. C yra 1,5 karto mažiau, o karotino ir geležies dukart daugiau negu šviežiuose vaisiuose.
POMIDORAI KOSMETIKOJE
Vasara – tai nuostabus laikas, kai galima apsieiti be itin brangių pramonės gaminamų kosmetinių priemonių ir savo organizmą, o ypač odą, pamaloninti natūraliais sodo ir daržo teikiamais produktais. Tai, kad pomidorai naudoti dermatologiniams (odos) susirgimams gydyti, žinoma jau nuo seno. Kaip kosmetinė priemonė, pomidorai prilygsta morkoms ir agurkams.
POMIDORAI KULINARIJOJE
Maistui tinkamiausi yra natūraliai saulėje prinokę pomidorai. Maždaug pusė tokių pomidorų derliaus yra sunaudojama šviežių-salotoms, mišrainėms, garnyrams, padažams ar net sriuboms ruošti. Jie, kaip ir kitos šviežios daržovės, gali būti įdaromi įvairiai paruoštais sūrio, daržovių, jūros gėrybių, žuvies, mėsos, kiaušiniu, kepenėlių ir kt. įdarais. Iš šviežių pomidorų spaudžiamos sultys, gaminamos pastos, tyrės, vaisiai tinka marinuoti, rauginti, netgi džiovinti.
Namų kulinarijoje iš pomidorų yra verdama pikantiška sriuba, jie kepami, su jais gaminami troškiniai. Pomidorai yra nepakeičiama sudėtinė picų ir aštrių apkepų dalis, ruošiama nesuskaičiuojama gausa salotų su pomidorais. Gurmanai yra nustatę geriausiai vertinamus pomidorų derinius su kitomis daržovėmis, populiariausi jų yra šie: su žiediniais kopūstais, salotomis, morkomis, ridikėliais, saldžiosiomis paprikomis, avokadais, pagardinant sūriu, saulėgrąžų sėklomis ar kapotais paskrudintais riešutais.
Geriausiai organizmas veikliąsias pomidorų medžiagas pasisavina valgant juos su alyvuogių aliejumi ir įprastomis maistinėmis rūgštimis (citrinos, balzamo actu ar aro- matintu maistiniu actu). Nepakartojamas aperityvas sutinkant svečius yra įvairūs pomidorų sulčių kokteiliai.
Ruošiant pomidorų patiekalus dažniausiai naudojami prieskoniai: bazilikai, česnakai, petražolės, rozmarinai, peletrūnai, rau- donėliai, čiobreliai, krapai, malti juodieji ir kvapieji pipirai.