Riešutai ir džiovinti vaisiai – dovana sveikatai

Riešutai, džiovinti vaisiai ir daržovės suteikia energijos ir galimybę mėgautis vis kitokiu skoniu. Tai papildoma daugelio šalių kulinarijos dalis ir paslėpti turtai užimtiems, keliau­jantiems žmonėms. Be džiovintų morkų, bulvių, burokėlių, pomidorų, česnakų, svogūnų vargu ar būtų galima pagerinti Šiaurės šalyse gyvenančių žmonių mitybą.

Džiovinta slyva vietoje saldainio

Džiovintas slyvas dažniausiai prisimename tik tada, kai pri­reikia valyti žarnyną, laisvinti vidurius. Paskui vėl jas pamirštame. O be reikalo. Juk džiovintos slyvos turtingos fosforo, magnio, kalcio ir geležies. Joms gamta parūpino daug vitaminų A, B,, B,, C, PP ir pektino, organinių rūgščių, cukrų. Net ilgai laikomi šie vaisiai išsaugo visas vertingas savybes.

Džiovintos slyvos puikiai mažina dirglumą ir įtampą, apsaugo nuo streso ir nereikalingų išgyvenimų. Jos tikros gamtos dovanoos antidepresantės. Ląsteliena ir cukringosios medžiagos de­zinfekuoja žarnyną, gerina peristaltiką ir virškinimą. Tai mažina aterosklerozės, reumato ir podagros riziką. Užpilas ar kompotas yra puikus vidurius laisvinantis vaistas. Šiam reikalui tinka ir švie­žios slyvos, pakanka prieš miegą jų suvalgyti 10-20. Vartojant džiovintas slyvas mažėja cholesterolio, iš organizmo pasišalina vanduo ir natris. Jos tinka sergant tulžies pūslės ligomis, gera priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Antiok­sidantai stipr na organizmo imunitetą ir šalina iš jo toksinus bei sunkiųjų metalų druskas.

Pagalba dantims

Dar senovėje gydytojai pastebėjo, kad razinos – puiki prie­monė plaučių ir širdies ligoms gydyti, sutrikusiai nen/ų sistemai atstatyti. Jos efektyviai malšina irzlumą ir pyktį. Kasdien valgant po saujelę razinų gerėja atmintis. Tai puikus energijos šaltinis.

Razinos turtingos vitaminų A. C, visų grupių B, P ir PP. Jose daug kalcio, magnio, geležies, nemažai folio rūgšties, natūralaus cukraus (fruktozės ir gliukozės). Vynuogių cukrūs iš karto paten­ka į kraują, todėl padeda greičiau atgauti prarastas jėgas ir sveika­tą. Jie jau žarnyno pradžioje visiškai pasisavinami ir teigiamai veikia raumenų tonusą, stiprina širdies raumens veiklą, gerina medžiagų apykaitą, praplečia kraujo indus.

Razinas ir vynuoges patartina valgyti sergant mažakrau­jyste, nes jos didina entrootų ir hemoglobino kiekį, normalizuoja santykį tarp kraujo ląstelių leukocitų ir limfocitų, ska­tina kaulų smegenų kraujo gamybos funkciją. Moksliniais tyri­mais įrodyta, kad razinose esančios medžiagos gali užkirsti kelią ir dantų kariesui.

Abrikosai – jodo šaltinis

Džiovintiems abrikosams iš visų vaisių gamta padovanojo daugiausia kalio, fosforo ir geležies. Jie subtilaus skonio, maloniai kvepia. Patartina valgyti sergant mažakraujyste, sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Nuovirai, užpilai, kompotai ne tik gerina apetitą, bet ir padeda gydyti virškinimo sutrikimus, valo žarnyną, degina riebalus. Per dieną suvalgant 5-6 džiovintus ab­rikosus, organizmas gauna visą kalcio ir geležies paros normą. Juose esantis jodas – puiki profilaktinė priemonė nuo endokri­ninių susirgimų.

Riešutų galia

Riešutėlius mėgstame visi: triuškiname sėdėdami prie televi­zoriaus, slopiname alkį kelionėje, dedame į kalėdinių dovanų maišelį, gardiname kone visus patiekalus. Kad ir ką sakytume, be jų sunkiai išsiverčiame, ypač vegetarai, kuriems tai – pagrindinis baltymų ir kalcio šaltinis. Dar riešutuose gausu vitaminų ir mine­ralinių druskų, riebalų ir riebiųjų rūgščių, dalyvaujančių riebalų apykaitoje. Kiekvienas labiau mėgstame vienokius ar kitokius riešutus, tačiau tam tikra rūšis turi savų pranašumų. Vienų su­dėtyje yra daugiau vitamino E ar seleno, kitų – vario ar cinko. Valgant įvairius riešutus organizmas gauna svarbių vitaminų ir mineralų.

Visų mūsų numylėt’niai – lazdynų riešutai, vertinami dėl minkštumo ir švelnaus skonio, kuris maistui suteikia saldumo. Jie nuo senų laikų valgomi lietuvių. Šie riešutai gali pakeisti net įprasto patiekalo skonį, kad šis atrodytų visiškai kitoks. Galime nevartoti mėsos – riešutai yra geras baltymų šaltinis. Smulkinti dera su visais maisto produktais. Jie – sveikos gyvensenos sude­damoji dalis.

Lazdynų riešutuose daugiau nei kituose nešutuose mangano, magnio, geležies, kalcio, vitamino E. Gamta jiems padovanojo fosforo, kalio, vario, cinko, seleno. Suaugusiam žmogui, kad jis puikiai jaustųsi, būtų geros nuotaikos, darbingas, nekankintų kojų mėšlungis ar per didelis cholesterolio kiekis, kasdien reikia 5-9 mg mangano, Patenkinti jo poreikį padės ne tik avižų kruo­pos, įvairios daržovės, bet ir lazdynų riešutai. Iš viso 100 g šių vaisių yra 4.2 mg mangano, t y. beveik visa dienos norma. Riešu­tuose vidutiniškai 85 proc. riebalų yra nesotieji riebalai. Polineso- čiųjų riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3 organizmas negali pasi­gaminti, todėl tun gauti su maistu. Jei šių medžiagų trūksta, greitai pavargstama, sausėja oda, Omega-3 riebalų rūgštys padeda ko­voti su širdies ligomis, artritu ir kitokiais uždegimais, stiprina imu­nitetą. Moksliniais tyrimais įrodytas šių ypatingų riešutų savybių poveikis minėtiems negalavimams.

Liaudies medicina teigia, kad riešutai padeda ligos ar žiemos išsekintam organizmui sutvirtėti. 100 g jų ir tiek pat šviesių razinų sumaišoma su dviem šaukštais medaus ir valgoma po šaukštą 2-3 kartus per dieną. Specialistai prakalbo, kad nuo riešutų ne­didėja, jei kontroliuojamas, bendras kalorijų kiekis. Be to* jei val­goma jų po saują kasdien, apetitas net sumažėja.

Didelis dėmesys patikrai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) sugriežtėjo maisto pro­duktų kontrolė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikrina ir nuolat tiria įvežamus bei Lietuvoje išaugintus augalinius produktus (džiovintus vaisius ir kt). įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl jautrių maisto produktų sąrašo. į jį įtraukti ir didesnės rizikos maisto produktai, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai (razinos, riešutai, lazdynų riešutai, figos ir kt.). Džiovin­tuose vaisiuose tikrinami pesticidų, toksinų, konservantų kiekiai.

Kartais mūsų verslininkai dar susigundo pirkti užsienyje pačią pigiausią produkciją ir j rinką, ypač j turgavietes, ji gali patekti ko­kybiškai pažeista. Daugiausia pažeidimų VMVT specialistai aptin­ka tikrindami iš Turkijos, Irano, Kinijos atvežtus džiovintus vaisius. Juose randama per daug konservantų. Pavyzdžiui, razinose, džio­vintose slyvose būna per daug sieros dioksido ar sorbo rūgšties, džiovintuose abrikosuose – sulfatų. Nustačius pažeidimą impor­tuojama prekė j rinką nepatenka. Jeigu saugos pažeidimų randa­ma rinkoje, kenksmingi produktai nepardavinėjami, prekybininkai įpareigojami per dvi savaites juos sunaikinti.

Produkcija, įvežama iš ES šalių, pastaruoju metu tikrai koky­biška, nes tarp šalių veikia skubių pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarus sistema (RASFF). Bet kurioje šalyje aptikus bet kokių prodyktų saugos neatitikimų, apie tai informuojamos kitos šalys ir imamasi priemonių. Kai į rinką patenka nesaugių produktų, kontrolės institucijos prekybininkams taiko administracinio po­veikio priemones.

Būkime atsargūs

Kiekvienos rūšies džiovinti produktai ar riešutai tinkami var­toti skirtingą laiką. Ilgiausiai negenda lazdyno riešutai – iki 3 metų. Geriausia pirkti neišlukštentus – jie šviežesni, skanesni, mažiau išdžiūvę. Pirkdami ilgai užsigulėjusius gliaudytus riešutus turime būti labai atsargūs: jei jie dėmėti, pajuodę ar apkartę, išmeskime. Lukštenti turi būti maždaug vienodos spalvos ir dydžio. Jei at- kandę pajaučiame kartų skonį, jokiu būdu nevalgykime. Lengviau­sia prisiragauti supelijusių riešutų, kurie parduodami aplieti cuk­raus ar šokolado glazūra.

Riešutai yra palankiausia terpė mikotoksinams, o juos gami­na pelėsinis grybas, atsirandantis dėl neteisingų laikymo sąlygų, daugiausia dėl drėgmės. Mikotoksinai, kurių yra supelijusiuose riešutuose, labai pavojingi. Jie kenkia kepenims, gali sukelti vėžį, apsigimimus, sunkias alergijas. Net mažas kiekis pavojingas žmogui. Pelėsinis grybelis labiausiai „mėgsta” žemės riešutus, todėl pirkdami atkreipkite dėmesį į luobelę – ji turi būti šviesiai rusva ir lygi.

Pneš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nu­plauti po kranu ar apipilti verdančiu vandeniu. Jie yra sunkiai virš­kinamas maistas, todėl patartina vartoti saikingai.

Džiovintus vaisius geriausia laikyti sausoje, vėsioje, gerai vė­dinamoje vietoje stiklainiuose ar tankaus audinio maišeliuose, I -10 °C temperatūroje. Sudrėkę, pradėję gesti džiovinti vaisiai ir uogos paskleidžiami plonu sluoksniu ant skardos ir pakaitinami orkaitėje iki 90 laipsnių. Karštis apsaugos juos nuo kenkėjų. Kad riešutai išliktų kuo ilgiau švieži, laikykime sandarioje dėžutėje šal­dytuve ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o šaldiklyje – ne ilgiau kaip metus. Pagerinti skonį galima keletą minučių juos kaitinant orkai­tėje arba sausoje keptuvėje. Tuomet lengviau išlukštenti.

Taigi, jei mums svarbi organizmo sveikata ir išvaizda, pamirš­kime saldainius ir pyragėlius. Geriau nusipirkime ar pasiruoškime žiemai džiovintų vaisių, skanaukime riešutus.

Verta žinoti

Skanus „apvalkalas” padeda greitai ir paprastai paskanin­ti žuvies ar paukštienos patiekalą. Lygiomis dalimis sumaišy­kite duonos trupinių su prieskoniais ir pakepintų, gerai su­smulkintų įvairių rūšių riešutų. Pagal skonį (berkite žolelių ar prieskonių: bazilikų, čiobrelių, raudonųjų pipirų paprikų ar kmynų. Apvoliokite mėsą, žuvį ar paukštieną šiuo mišiniu paspausdami, kad gerai apliptų. Kepkite orkaitėje, ant grote­lių, virš atviros ugnies arba kepsninėje.