Vejos priežiūra

Ne paslaptis, jog didžiąją dalį kiemo grožio lemia gerai prižiūrėta veja, bet norint, kad graži veja suteiktų grožį Jūsų kiemui, būtina ją nuolat prižiūrėti: laistyti pagal poreikį, reguliariai pjauti, naikinti žoles – kenkėjas, tręšti. Tik prižiūrint ir taikant šias priemones veja gražiai žaliuos, o tai reiškia, kad Jūsų kiemas turės daugiau pliusų išvaizdos prasme.

Laistymas, kaip ir kitiems augalams, yra būtinas. Laistyti galime įrengtomis vejos laistymo sistemomis arba rankiniu būdu. Patogiausia naudoti vejos laistymo sistemą, jei vejos plotas yra didesnis nei puse aro, tačiau galime laistyti ir rankiniu būdu. Nesvarbu, kaip laistysime, pradžioje svarbiausia atsargiai laistyti, kad nebūtų išplautos busimos vejos sėklos. Jei nusprendėme laistyti su žarnos antgaliu, patartina pasirinkti kuo smulkesnius lašus ir kuo silpnesnę srovę. Naujai pasėtai vejai reikia drėgmės, todėl laistyti reikia ryte ir vakare. Jau suaugusia su dirvožemiu velėną galima palieti kas 4 – 6 dienas, o vėliau veją laistome, kai dirva išdžiūsta iki 10 cm gylio ir praranda sodriai žalią spalvą. Vidutiniškai vienam arui vejos palieti reikės nuo 60 iki 300 litrų vandens.

Suprantama, jog gausiai liejama veja, sparčiai auga, o kad būtų graži veja, ją reikia pjauti. Pjauti reikėtų trečdalį žolės ilgio. Tarkim, jei žolės ilgis siekia 9 cm, tai jos nupjausime tik apie 3 cm. Nerekomenduojama pjauti daugiau nei trečdalį, nes tuomet žolė traukiama, o ne pjaunama, to pasėkoje ji tampa ne tokia atspari saulės spinduliams. Negalima pjauti taip vejos ir todėl, kad nesustotu fotosintezė, kurios metu yra gaminamos vejai reikalingos organinės medžiagos. Jokiu būdu taip nepjaukite prieš žiemą, nes ji neištvers žiemos. Veją pjauti galima tik vejapjove su aštriais ašmenimis, mat atšipę žaloja veją. Nupjautą žolę reikėtų palikti kuriam laikui, kad žolės azotas susigertų į žemę ir taip auginama veja gautų trąšų.

Vejos tręšiamos ne tik prieš sėjimą, bet ir vėlesniais metais. Augančioms žolėms nepakanka vien dirvoje  esančių medžiagų – gali prarasti spalvą, tampa pažeidžiamos, todėl jas būtina tręšti. Vejoms reikalingos įvairios medžiagos, bet labiausiai jos nukenčia nuo nepakankamo kiekio azoto, fosforo ir kalio. Kiekvienu metų laiku vejai trūksta skirtingų cheminių elementų: pavasarį  –  azoto, rudenį – fosforo, kalio. Žinoma, vejas reikia tręšti ir organinėmis medžiagomis: durpėmis, kompostu, mėšlu ir t.t. Organinėmis trąšomis geriausia tręšti anksti pavasarį arba rudenį, paskleidžiant organines medžiagas po visą veją. Taip pat ir kalkinimas padės turėti gražią veją. Kalkinti dirvas reikia panašiu metu kaip ir tręšti (pavasarį arba rudenį), tik ne taip dažnai: lengvo priesmėlio dirvas kalkinam kas 3-4 metus, sunkias priesmėlio dirvas kas 5-6 metus.

Vejos tvarkymas – pagrindiniai punktai:

•   Piktžolės – Jei nespėjama ravėti rankiniu būdu, rekomenduojama veją purkšti herbicidais;
•   Grybų dygimas – Nėra žalingi, bet reikia naikinti. Jei grybų labai daug, jų augimo vietas reikia palaistyti permanganato tirpalu, smėliuoti dirvą;
•   Kaip atgaivinti šunų šlapimo išdegintus plotus – Vienintelis būdas – šias vietas gausiai laistyti. Jei vieta labai išdeginta – veją reikia atsėti ir lieti daug vandens;
•   Geltonos dėmės – Yra dvi atsiradimo priežastys: mažas maistinių medžiagų kiekis arba prastas drenažas.  Reikia daugiau tręšti arba supurtyti dirvą šakėmis;
•   Samanos – Pagrindinės samanų atsiradimo priežastys – pavėsis, rūgšti,  užmirkusi dirva, prastas drenažas, mažas azotinių trąšų kiekis dirvoje. Išsprendus šias problemas, dažnai dingsta ir samanos. Jei plotas mažas, samanas galima iššukuoti grėbliu.
•   Fuzariozė – Tai pašaknio liga, ji plinta tirpstant sniegui, kai drėgna ir vėsu, kai ant nesušalusios žemės užsninga.. Geriausia apsauga – purškimas fundazolu ar benlatu. Purškiama po paskutinio pjovimo. Veją apginsite nuo fuzariozės, jei vėlai rudenį netręšite azoto trąšomis, anksti pavasarį išsklaidysite tirpstantį sniegą ir nugrėbsite vos pradžiuvusį paviršių.