Žemės rūšys, jų paruošimas ir mišiniai

Šiltnaminėms ir kambarinėms gėlėms auginti reikia jau iš anksto paruoštos žemės. Naudojami velėninės, lapinės, mėšlinės, inspektinės, pūdinio, durpinės bei viržinės žemės mišiniai ir švarus upės smėlis.

Velėninė žemė

Gera velėninė žemė gaminama iš pievų velėnos: liepos mėnesį pieva suariama 8-10 cm gyliu, velėna supiaustoma gabalais, suvežama į gaminimui skirtą vietą ir kraunama žole žemyn į 2m pločio ir 1-1,5 m aukščio krūvas. Kiekvienas velėnų sluoksnis apibarstomas kalkėmis arba pelenais (4 kg pelenų 1 kv.m. žemės). Jei velėna buvo imta iš molio dirvos, sluoksniuojant dedama šviežio mėšlo: 3-4 kv. m. velėninės žemės – 1 kv. m mėšlo  arba 1 kv.m. žemės – 50 – 100 l srutų.

Taip paruoštos velėninės žemės krūvos per metus perkasamos 3 kartus (rudenį, pavasarį ir vasarą). Žemė tinka naudoti po 1-2metų.

Lapinė žemė

Rudenį sugriebti medžių lapai kraunami į nedideles krūveles. Mažose krūvelėse jie greičiau supūva ir nekaista. Kad nepradėtų pelėti, krūvelės keletą kartų perkasamos. Lapų žemė tinka vartoti tik po 2-3 metų. Gerai supuvusi lapų žemė yra puri, derlinga ir, sumaišyta su kitomis žemėmis, palaiko reikiamą vis mišinio purumą.

Mėšlinė žemė

Mėšlinę žemę geriausia gaminti iš inspektams naudoto mėšlo, kuris jau yra šiek tiek apipuvęs. Išimtas iš inspektų, mėšlas kraunamas į krūvas, kurios, praėjus kiek laiko, keletą kartų perkasamos. Iš inspektinio  mėšlo pagamintą žemę galima vartoti po 1-2 metų, o pagamintą iš šviežio mėšlo – tik po 3 metų. Mėšlinė žemė yra derlinga, todėl ji vartojama kitų rūšių žemėms pagerinti.

Inspektinė žemė

Tai žemė, naudota šiltnamiuose arba inspektuose gėlių auginimui. Rudenį ji iš inspektų išimama ir supilama į krūvas 2-3 metams, kad atsistatytų šios žemės struktūra ir derlingumas. Ji sluoksniuojama su mėšlu arba laistoma srutomis ir kalkinama. Vasarą žemės krūva 1-2 kartus perkasama. Tinka naudoti po 2-3 metų.

Pūdinys (kompostas)

Įvairios atliekos bei atmatos (kiemo šiukšlės, apipuvę šiaudai, medžių lapai) kraunamos į krūvas, sluoksniuojant jas su žemėmis arba durpėmis. Kad pūdinys būtų geresnis, ypač azotinių medžiagų atžvilgiu, primaišoma mėšlo arba fekalijų. Krūva bet 2-3 kartus per metus perkasama ir vasarą palaistoma vandeniu arba srutomis. Atliekos greičiau perpūva ir pūdinys esti geresnės kokybės, kai į jį primaišoma kalkių. Pūdinys tina naudoti po dviejų metų.

Durpinė žemė

Gaminama iš gerai išvėdintų žemapelkių ir aukštapelkių (kraikinių) durpių, kurios kraunamos į krūvas sluoksniuojant su galviju mėšlu arba laistant jas srutomis ar fekalijomis. Rūgštingumui sumažinti aukštapelkių durpės kalkinamos. Durpinė žemė tinka naudoti po metų. Ji savo purumu ir lengvumu gerina visus žemių mišinius.

Viržinė žemė

Šios žemės galima parssigabenti iš miško, iš viržiais (Calluna vulgaris) apaugusios vietos. Iš supuvusių viržiųšaknų ir kitų augalų liekanų natūraliu būdu pasidaro lengva Ir puveninga žemė, kuri reikalinga kai kurioms kambarinėms ir šiltnaminėms gėlėms (pvz., araukarijai, azalijai ir kt.).

Smėlis

Žemių mišiniams tinkamiausias yra švarus upių smėlis. Jis dar tinka drenažui vazonuose, pasėtai sėklai pridengti ir ūgliams sodinti, dauginant augalus vegetatyviniu būdu. Kiekviena iš šių paminėtų žemių paimta atskirai naudojimui netinka, nes vienos jų yra per trąšios, pavyzdžiui mėšlinė, nuo jos augalai ištysta, apserga ir neretai žūva, o kitos, kuriose oer daug dulkinių dalelių, pavyzdžiui, velėninė, greit supuola ir neigiamai veikia augalų vystymąsį. Todėl kiekvieną žemę reikia atitinkamai pagerinti, sumaišius ją su kita. Yra nustatyta, kad geriausia žemė gėlėms auginti yra ta, kurioje yra apie 15% puvenų, ne mažiau kaip 25% dulkinių daleliųm daugiau kaip 20% dumblo dalelių, o smėlio daugiau kaip 30%. Kad žemės savo geromis savybėmis viena kitą papildytų, daromi mišiniai.

Žemių mišiniai esti 3 rūšių: sunkūs, vidutinio  sunkumo ir lengvi. Sunkiam mišiniui paruošti imama 3 dalys velėninės, 1 dalis lapinės arba mėšlinės žemės ir 1 dalis smėlio.

Vidutinio sunkumo mišiniui paruošti imamos 2 dalys velėninės, 2 dalys lapinės, mėšlinės arba durpinės žemės ur 1 dalis smėlio. Lengvam mišiniui paruošti imama 1 dalis velėninės, 3 dalys lapinės, mėšlinės, durpinės arba viržinės žemės ir 1 dalis smėlio.

Daigynai

Gėlių daigus, ypač lauke žiemojančius, galima auginti ne tik inspektuose ar šiltnamiuose, bet ir daigynuose. Daigynuose auginami daugiamečių bei dvimečių gėlių daigai gėlynams apsodinti, rožių skiepeliai, vienmetės gėlės skynimui ir kt.

Daigynui parenkama šviesi, saulėta, apsaugota nuo šiaurės ir vakarų vėjų vieta ir derlinga dirva. Jei tai yra sunkus molis ar smėlis, rudenį jis gausiai patręšiamas mėšline arba durpine žeme. Rūgšti dirva iš rudens kalkinama. Tokiame daigyne daigai auginami lysvės arba lygioje dirvoje. Lysvės daromos 110-120 cm pločio ir iki 10 m ilgio.

Šiltlysvės

Neturint galimybės įsiruošti inspektų, gėlių daigus galima išauginti šiltlysvėse. Joms, kaip ir inspektams, reikia dėžių, kurias galima sukalti iš blogesnių, atliekamų lentų. Daromos to paties dydžio, kaip ir inspektams, ir statomos šiltoje, saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, galais į rytus ir į vakarus. Dėžės viduje iškasama 15-20 cm gylio duobė, į kurią pridedama 30-40 cm paruošto karšto mėšlo sluoksnis. Jis suspaudžiamas ir ant viršaus užpilama žemė. Šiltlysvėms langų nereikia.

Nakčiai šiltlysvės pridengiamos šiaudų pynėmis, kurios laikosi ant kartelių, sudėtų išilgai dėžės viršaus. Šiltlysvėse galima sėti ir daigus auginti mėnesiu ankščiau, negu atviroje dirvoje.