Bijūnai ir jų auginimas
Bijūnai – kaimo sodybų puošmena, dainose apdainuoti, mergelių auginti darželiuose, bet šiuo metu nepelnytai primiršti. Vasaros pradžia – pats bijūnų žydėjimo įkarštis, džiuginantis įvairių spalvų, formų palete bei nuostabiais kvapais. Ši gėlė galėtų būti vadinama gražiausia ir lietuviškiausia sodybos puošmena. Įdomu tai, jog ši gėlė rytuose simbolizuoja turtą, sėkmę ir ilgaamžiškumą. O dabar truputi plačiau apie tai, kaip tinkamai užauginti šią sodų puošmeną.
Pirmiausiai reikia paminėti, jog bijūnai pagal žiedo struktūrą skirstomi į 5 grupes, visos jos gali būti auginamos lauke:
- Nepilnaviduriai bijūnai – turi 5 ir daugiau vainiko dalelių, išaugusių 1 eile,daugybę kuokelių ir piestelių; labiausiai paplitusi veislė – Bride;
- Japoniniai bijūnai – vainikėlis iš 5 ir daugiau didelių, plačių vainikėlio dalių 1—2 eilėmis, centras pripildytas daugybės kuokelių; labiausiai paplitusi veislė – Mikado;
- Plukiniai bijūnai.Vainikėlis vienaeilis iš 5 ir daugiau vainiklapių, centras pripildytas daugybės trumpų plačių vainiklapių spalvos staminodzių sumišai su kuokeliais; labiausiai paplitusi veislė – Alaska;
- Pusiau pilnaviduriai bijūnai – vainiklapiai išaugę 2—3 eilėmis;
- Pilnaviduriai bijūnai – žiedai turi 5 arba daugiau plačių apatinių vainiklapių ir centrą iš pakitusių kuokelių bei piestelių.
Bijūnai mėgsta saulėtą vietą ir erdvę. Jie turi būti atokiau nuo medžių ir krūmų bei vienas nuo kito, kad gautų pakankamai maisto ir cirkuliuotų oras. Vienoje vietoje gali augti vidutiniškai apie 15 metų. Bijūnai nėra reiklūs dirvožemiui, tad gali tikti bet kuri sodo dirva, bet būtina sąlyga jiems augti – derlingas dirvožemis. Jeigu dirvožemis nederlingas, jį reikia visą, ne mažiau kaip 90 cm gyliu, pašalinti ir pakeisti derlingu. Bijūnai nepakenčia stovinčio vandens, todėl reikia daryti drenažą. Taip pat nelabai gerai bijūnus sodinti į rūgščias dirvas, tokias dirvas prieš metus reikėtų pakalkinti.
Kaip bijūnams tinkamai padaryti drenažą? Drenažą nėra labai sunku padaryti, turime išsikąsti duobę – kubą(60X60X60 cm). Į dugną pilame žvyro arba smėlio apie 15 cm storio sluoksniu, paskui pilama žemių 20 cm, o virš jų dedama mėšlo sluoksnis. Mėšlą reikia sumaišyti su duobės dugno dirvožemiu ir viršun užpilti dar sluoksnį žemių, kad šaknys nesiektų trąšų. Viskas, drenažas parengtas.
Tinkamiausias laikas bijūnų sodinimui ir persodinimui yra nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Tuo metu antžeminė dalis jau nustojusi augti, nauji augimo pumpurai visiškai susiformavę, o smulkiosios šaknelės augti dar nepradėjusios.
Norint užauginti ypatingo grožio ir sveiką bijūną, būtina tinkama priežiūra. Aplink bijūną patartina dažnai dirvą purenti, ypač po lietaus. Purenti reikia saugiai ir nepažeidžiant bijūno naujų ūglių. Na, kaip ir apie visus augalus, būtina ravėti piktžoles. Piktžolių kiekį galima sumažinti mulčiavimo dėka, kuomet apie augalą apmulčiuojame žemėmis, pjuvenomis, durpėmis. Mulčas apsaugo ne tik nuo piktžolių, bet ir nuo saulės, palaiko dirvoje vėsą, drėgmę, neleidžia kilti erozijai. Vienam augalui palieti vidutiniškai reikia apie kibiro vandens, laistant taip pat galima patręšti mikro-trąšomis: boru ir manganu. Suaugusius bijūnus galima tręšti mėšlo užpilu (1:10).
Bijūnų ligos ir kenkėjai:
- Pilkasis puvinys – ši liga dažniausiai pasireiškia vasaros antroje pusėje, ima audiniai rusvėti, paruduoja, paskui suminkštėja ir supūva, paviršius apsitraukia ištisiniu pilku apnašu. Ligos šalinimas – sodinius išretinti ir sudaryti gerą ventiliaciją; nupjaustyti ir sunaikinti pažeistas augalų dalis bei po skynimo likusias augalų dalis; profilaktiškai purkšti augalus vario preparatais;
- Šaknų puvinys – jog augalas serga galima spręsti iš parudavimo, suminkštėjimo ir puvimo. Pažeistų šaknų paviršiuje matyti rausvokas, pilkšvas ar rusvas apnašas, panašus į pelėsius.Šaknų puviniu serga bijūnai, kai jie būna per giliai pasodinti, prastai prižiūrimi ar sužeidžiami;
- Mozaika— virusinė liga. Ant lapų atsiranda tamsiai ir šviesiai žalių dėmių. Kovos priemonės: sodinti sveikus auginius, šalinti sergančius bijūnus; naikinti piktžoles;
- Bronzinukai — 14—20 mm ilgio žali su aukso atspalviu vabalai. Vabalai graužia žiedpumpurius, kuokelius, piesteles, apgraužia vainiklapius. Patelės deda kiaušinius į dirvą. Naikinimo priemonės: rankomis rinkti ir laiku sunaikinti vabalus.