Žemės riešutai

Žemės riešutai – dar vadinami arachisais arba valgomaisiais arachiais – kilę iš Pietų Amerikos. Šiandien tai itin populiarius maisto produktas visame pasaulyje – dabar daugiausia žemės riešutų užaugina Kinija, Indija ir Nigerija. Tai tropinio, subtropinio ir vidutinių platumų augalas, kurį nesunkiai galima užsiauginti ir patiems.

                      Kas yra žemės riešutas

Žemės riešutas – vienmetis augalas, užaugantis iki 30 – 50 centimetrų aukščio. Jo žiedai geltoni (žydi tik vieną dieną), vaisius – ankštis, kur telpa nuo 1 iki 4 riešutų. Riešutų derlius nuimamas kartu su visu krūmeliu. Krūmelis kelias dienas padžiovinamas, tuomet lengviau atskiriamos ankštys. Po to jas reikia džiovinti džiovintuvuose. Išdžiūvus ankštims, jas galima gliaudyti ir rinkti riešutus. Per metus pasaulyje riešutų užauginama apie 20 milijonų tonų. Jų suvartojimas kiekvienoje šalyje skiriasi. Europoje daugiausia jų valgo Olandai, Lietuvoje šių riešutų nėra tiek suvartojama.

Žemės riešutai

                      Istorija

Žinoma, jog žemės riešutai buvo vartoti bent 1500 metų prieš mūsų erą. Tai rodo Peru atkasti indai, kuriuose buvo žemės riešutų. Iš pietų Amerikos riešutai buvo nugabenti į Azijos šalis, Afriką. Čia jie buvo itin pamėgti. Europoje žemės riešutai atsirado 16 amžiuje.

Į Šiaurės Ameriką riešutai buvo atgabenti iš Afrikos, kaip vienintelis vergų maistas. Nors pradžioje buvo manyta, kad šie riešutai tik ir vergams ir tetinka, vėliau juos pradėjo vartoti ir krikščionys, pastebėję, jog riešutus kepinant gaunamas dar geresnis skonis.

                      Žemės riešutų nauda

Visų pirma, žemės riešutai žinomi, kaip daug baltymų turintis produktas. Juose yra net 26% baltymų. Tad riešutus pravartu valgyti tiems, kas nori auginti raumenis. Angliavandenių žemės riešutuose – 19%, riebalų – 46%. Energetinė vertė (100 g) – 600kcal.

Žemės riešutuose gausu vario, mangano, niacino, vitamino e, tiamino, fosforo, magnio, kalio. Šie elementai svarbūs medžiagų apykaitos, nervų sistemos veiklai palaikyti, kaulų būklei palaikyti. Niacinas taip pat mažina ir nuovargio jausmą, plečia kraujagysles ir mažino cholesterino kiekį kraujyje, o tiaminas skatina palaiko normalią širdies veiklą.

Žemės riešutų sviestas

                      Ar reikia vengti žemės riešutų?

Nors žemės riešutai ir atrodo labai naudingi, tačiau jų per daug vartoti nepatartina. Per didelis vitaminų kiekis gali sukelti hipervitaminozę. Be to, yra tyrimų, jog žemės riešutai netinka baltosios rasės žmonių skrandžiams – tai yra, nėra gerai suvirškinami. Be to, žemės riešutuose daug rirbalų. Taip pat, žemės riešutai yra vienas dažniausių alergenų.

Alergija žemės riešutams gali pasireikšti kaip odos bėrimas, niežulys, galvos svaigimas, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas, nosies užgulimas. Žemės riešutų patartina vengti nėščioms moterims, maitinančioms moterims ir vaikams iki trijų metų. Vengtini žemės riešutai ir tiems, kurie turi inkstų ir tulžies pūslės negalavimų, riešutuose esantys oksalatai gali paskaninti akmenų atsiradimą šiuose organuose.

                      Kaip išsirinkti ir laikyti žemės riešutus?

Kalbant apie bet kokius riešutus, geriausia yra rinktis nelukštentus riešutus, nes jie yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Tokie riešutai yra sunkūs, o pakračius – negirdimas barškėjimas. Kitu atveju, riešutai gali būti sužiedėję. Riešutus reikėtų laikyti 6 – 10 laipsnių temperatūroje, 60 – 70% drėgnumo patalpose.

Žemės riešutai kevaluose

                      Žemės riešutų auginimas

Žemės riešutai auginami priesmėlio dirvožemiuose. Riešutus auginame gerai apšviestoje, tačiau apsaugotoje nuo vėjo vietoje. Riešutai sodinami praėjus paskutinėms šalnoms. 2 – 3 sėklos dedamos į 8 cm gylio duobutę. Tarp duobučių – sprindžio ilgio tarpai. Žemės riešutus laistome ne daugiau 2 kartų per savaitę, saugojame nuo perdrėkimo.

Jei norite būti tikri, jog riešutai spės užaugti, prieš sodinimą galite užsiauginti daigų durpiniuose indeliuose namie ant palangės. Tokie daigai lauke sodinami maždaug po 3- 4 savaičių augimo.

Žemės riešutų derlių nuimame vėlų rudenį, tačiau dar neprasidėjus lietingiems orams. Norint žinoti, ar jau galima nuimti derlių, žiūrime į lapus – šie turi būti pageltę. Tuomet krūmelius išrauname ir džioviname, kaip minėjome straipsnio pradžioje.

Reklama: Dantų implantai Vilniečiams