Špinatai ir jų auginimas
Špinatai – tai dažnai auginama vienmetė daržovė, kuri vertinami už lapuose esančias naudingas medžiagas. Teigiama, kad reguliariai valgant, špinatų stabdomas piktybinių auglių vystymasis. Špinatai plačiai naudojami dietologų ir vaikų maistui, nes juose gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, ypač geležies. Dėl to, jei tik turite sodą, siūlome nepraleisti progos užsiauginti ir šių žalumynų.
Špinatų auginimas mažai kuo skiriasi nuo salotų – sodiname į gerai įdirbta, derlingą žemę. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikatis, tačiau neįmirkęs priemolis. Geriausiai sodinti ten, kur augo bulvės ar kopūstai. Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę. Ruošiame dirvą iš anksto – rudenį, giliai sukasame, patręšame. Jei dirva yra rūgšti, kalkiname.
Sėklos sudedamos į šlapią skudurėlį, pamerkiamos į silpną kalio permanganato tirpalą, ištraukus palaukiama, kol išbrinks – daigai pasirodys 4-5 dienomis greičiau. Prieš sėjant sėklos padžiovinamos, kad nesuliptų.
Sėjami špinatai balandžio pradžioje, pražydus šalpusniams. Sėjama 4-5 eilių juostomis, atstumai tarp juostų 50 cm, tarp eilių 20 cm. Daromi 4 cm gylio grioveliai, suberiamos sėklos kas 2-3 cm. Paviršius išlyginamas, kad sėklos būtų apie 2 cm gylyje, žemė suspaudžiama grėbliu ar nesunkiu volu. Išdžiūvusią dirvą reikėtų palaistyti.
Pasirodžius pirmiesiems špinatų lapeliams galima patręšti kalio ar amonio salieros tirpalu, kuris skatina didesnį derlių. Palaisčius trąšomis, būtina palieti vandeniu, jog trąšos nenudegintų daigelių. Špinatai labai reiklūs drėgmei, jos trūkstant ima auginti stiebus, lapai grubėja. Laistoma gausiai, apie 20 l. Augalai mėgsta purenimą, turi būti ravimi. Prasčiau augančius galima palaistyti tokiu pat tirpalu, koks naudojamas laistant išdygusius.
Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatai iš karto naudojami, gali būti konservuojami ar šaldomi. Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar pomidorus.
Siekiant išvengti ligų, būtina išlaikyti sėjomainą, į tą pačią vietą nesodinti 3 metus. Jie auginami toliau nuo runkelių, ravimi. Dažniausiai susiduriama su netikrąja miltlige. Ant lapų paviršiaus atsiranda geltonų dėmių, apačioje – pilkai violetinių apnašų. Dėmių vietos džiūsta, lapai raitosi, augalas prastai vystosi. Palankios vystymosi sąlygos – drėgnas, vėsus oras, per gausiai patręšta azoto trąšomis. Kovojama šalinat užsikrėtusius augalus.
