Augalai prieš onkologines ligas

Vėžys-XXI amžiaus maras. Sodininkai yra ne kartą klausę, kokie augalai mažina vėžio riziką. Prieš keletą metų prof. Elena Moncevičiūtė-Eringienė apibendrino savo darbą onkologijos srityje ir išleido knygą „Sveiko gyvenimo būdo privalumai užker­tant kelią vėžiui”. Joje rašoma: „Sveiko gy­venimo būdo dėsniai yra labai paprasti, tik reikia jų laikytis. Štai jie:

1. Palaikyti normalų kūno svorį;
2. Valgyti įvairų maistą;
3. Vengti riebaus maisto, ypač įsotintų gyvulinių riebalų, vengti cholesterolio;
4. Vartoti pakankamai kaloringą ir skai­dulingą maistą;
5. Vengti per didelio kiekio cukraus;
6. Nevartoti per daug druskos;
7. Saikingai vartoti alkoholinius gėrimus;
8. Nerūkyti ir nevartoti narkotinių me­džiagų;
9. Sportuoti.

Antivėžinės maisto medžiagos

Maistas turi būti toks, kad sumažėtų vė­žio rizika. Čia svarbu ir priedai, kaip vitami­nai A, C ir E, selenas ir dietinės augalinės skaidulos.

Maistas su beta karotinu, kuris organiz­me pavirsta vitaminu A, siejamas su ma­žesne vėžio rizika. Maistas, kuriame gausu vitamino C, pasižymi stemplės ir skrandžio vėžį slopinančiu efektu. Preliminariais duo­menimis, maistas, kuriame daug vitamino C, gali padėti apsisaugoti ir nuo kitų organų vėžio. Vitaminas E taip pat turi antivėžinį po­veikį.

Tyrimai su žmonėmis parodė, kad mir­tingumas nuo vėžio didesnis ten, kur mažai vartojama seleno. Jo kiekis augaluose ir mė­soje priklauso nuo dirvožemio sudėties. Maistas, kuriame gausu dietinių skaidulų, apsaugo nuo storojo žarnyno vėžio.

Kokiuose maisto produktuose yra antivėžinių medžiagų?

1. Beta karotinų yra tamsiai žaliose ir geltonose daržovėse: morkose, špinatuose, pomidoruose, kopūstuose. Į Lietuvą iš Ma­laizijos įvežamas raudonasis palmių alie­jus yra beta karotinų šaltinis. Tačiau, ameri­kiečių autorių duomenimis, jis turi 40-85% sočiųjų riebalinių rūgščių, o vokiečių auto­rių duomenimis – net iki 90%. Todėl šis alie­jus negali mažinti nei vėžio, nei širdies krau­jagyslių ligų rizikos.
2. Vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, uogose, bananuose, melionuose, bulvėse, pomidoruose, ankštiniuose pipiruose, žie­diniuose kopūstuose ir lapinėse daržovėse.
3. Vitamino E – visuose grūdų produktų patiekaluose, kviečių daiguose, špinatuose, Briuselio kopūstuose, sojos pupelėse.
4. Seleno – kviečių daiguose, sėlenose, svogūnuose, pomidoruose (priklauso nuo to, kokioje dirvoje šie augalai buvo auginti).
5. Dietinių skaidulų – daržovėse, vaisiuo­se, grūduose ir iš visų rūšių miltų keptuose pyraguose ir duonoje.

Taigi reikia apibendrinti, kad moksliniai tyrimai ir net paprasti stebėjimai nustatė ry­šį tarp vėžio atsiradimo, maisto sudėties ir neracionalios mitybos. Tad stenkimės rink­tis tokį maistą ir mitybą, kurie mažintų on­kologinių ligų riziką. Nepamirškime žuvies produktų. Dar senoliai suprato, kad maistas yra sveikatos šaltinis.

PASIGAMINKIME VIRINTO

Medaus mūsų tėvai turėjo nuo seno daug, bet gryno vartojo labai mažai. Bene didžiausią medaus dalį suvartodavo vi­rintu.

Išspausdavo uogų arba vaisių sulčių, sumaišydavo lygiomis dalimis su medu­mi ir atvirame inde užvirindavo. Susida­riusias putas nugraibydavo. Atvėsindavo, perkošdavo ir dar kokią dieną vėsiai pa­laikę, vėl perkošę išpilstydavo j liepines arba ąžuolines statinaites. Laikydavo dve­jus trejus metus.

Stipriai praskiestą virintą kiek pašildydavo, supildavo į midui skirtas stati­naites, ir užrūgdavo midus. Labai mažo alkoholingumo, stipriai putojantis, tikrai skanus gėrimas. Midus statinaites kilno­davo, ir kur nekilnos, jei gorčiui (daugiau kaip pustrečio litro) nuputojus tik trys šaukštai likdavo.

Netikėtai užėjusį svečią gryno virinto taurele pavaišindavo. Nors ir visai be al­koholio, bet aromatingas, daug cukraus turintis gėrimas greit sušildydavo, malo­niai nuteikdavo. Žiemą, kai labai sušilti reikėdavo, gerą šaukštą virinto į karštą arbatą įpildavo, nuo vasaros kaitrų atsi­gauti norėdami, virintą atšaldytą šviežia arba rauginta sula praskiesdavo. Geras gėrimas virintas, tik gaila, ne­daug kas jį pasigamina.

MEDUS PADEDA GYDYTI KOSULĮ

 Citrina su medumi. Citrina 10 min. verdama ant mažos ugnies, paskui išspau­džiamos sultys, supilamos į stiklinę, pride­dami 2 šaukštai glicerino ir gerai išmaišo­ma. įdedama medaus, kad būtų pilna stikli­nė. Vietoj citrinos galima dėti obuolių acto.

Ridikas ir medus. Ridike skaptuoja­mas įdubimas, pridedama medaus ir už­dengiama ridiko gabaliuku. 4 val. palaiko­ma šiltoje vietoje. Susidariusios sultys ge­riamos po šaukštą 2-3 kartus per dieną. Tinka ir krienų sultys su medumi (1:1).

Svogūnų sultys su medumi (1:1). Var­tojamos nuo kosulio, kokliušo, bronchito, kvėpavimo organų susirgimų. Geriama po šaukštelį 3-4 kartus per dieną.

Putinas ir medus. Džiovintų putino uogų nuoviras su medumi padeda nuo gal­vos skausmo peršalus, kosulio ir prara­dus balsą. Taip pat vartotinas susirgus hi­pertonija ar širdies ligomis, viduriuojant. Stiklinė uogų užpilama 11 karšto vandens, verdama 8-10 min., perkošiama, įdedami 3 šaukštai medaus. Geriama po pusę stik­linės 3-4 kartus per dieną.