Vyšnios – sveikatą ir grožį saugančios uogos

Vyšnia (Cerasus vulgaris Mill.) – dažnas ir labai populiarus mūsų sodus ir sodybas puošiantis augalas. Šis neaukštas erškėtinių (Rosaceae) šeimos medelis arba stambus krūmas anksti pavasarį, dar nesulapojęs, gausiai apsipila baltais, po 2-4 skėtiniuose žiedynuose suburtais žiedais. Jau birželio gale ir liepą galime gardžiuotis tamsiai raudonomis, apvaliomis ar kiek paplokščiomis, maloniai rūgščio­mis, sultingomis uogomis (kaulavaisiais), kurios, nelygu veislė, gali sverti 3-3,5 g ir daugiau.

IŠ KUR JOS?

Laukinių vyšnių mūsų dienomis nebėra, istorija linkusi nutylėti, kada jo pradėtos kul­tūrinti. Manoma, kad vyšnios, kaip ir obe­lys, yra vieni pirmųjų augalų, kuriuos pra­dėjo auginti žmogus. Senovės mąstytojas Plinijus savo raštuose nurodė, kad vyšnių tėvyne reikėtų laikyti Cerasundo miesto, įsi­kūrusio prie Juodosios jūros (Mažojoje Azi­joje), apylinkes, iš ten kildinamas ir genties pavadinimas (Cerasus). Taip pat yra teigi­nių, kad į Europą jos atkeliavo net iš Kinijos. Šiuo metu daugiausia vyšnių auginama Ita­lijoje ir Vokietijoje.

VYŠNIOS – TIKRA GAMTOS DOVANA

Vyšnios vertinamos ne vien dėl to, kad anksti sunoksta, bet ir dėl turtingos chemi­nės sudėties. Sultingos, saldžiarūgštės vyšnių uogos – tikra biologiškai aktyvių medžiagų talpykla. Tiesa, jose nėra daug energiją teikiančių medžiagų: 100 gramų valgomosios dalies randama vos 1 g balty­mų, 0,6 g riebalų ir kiek daugiau (8-12,2 g) lengvai pasisavinamų angliavandenių – gliu­kozės ir fruktozės, 0,22-1,85 % pektininių medžiagų, todėl energinė jų vertė nėra dide­lė – 51 kcal. Tačiau mineralų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų gausa vyšnios nusileidžia tik juodiesiems serben­tams. Jose yra net 15—30 mg% vit. C, būtino organizmo imuninei sistemai gerinti ir proti­nei veiklai užtikrinti, karotino, vit. E, vit. B_r B₂, PR niacino, folio rūgšties, P vitamino ak­tyvumą turinčių medžiagų (polifenolių, ka- techinų irkt.), mineralinių medžiagų: natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, sie­ros, jodo, mangano, vario, molibdeno, cinko ir kiek retesnių – rubidžio, kobalto. Nemaži kiekiai (1,6-3,4 mg%) organinių rūgščių (obuolių, citrinų, pieno, rūgštynių, chino, chlorogeno) uogoms suteikia maloniai saldžiarūgštj prieskonį. Dažomosios vyšnių medžiagos (antocianinai) kartu su vitaminu C ir cinku skatina jungiamojo audinio atsi­naujinimą ir pristabdo odos senėjimo pro­cesus, todėl vyšnios neretai dar vadinamos „grožio uogomis”. Vertingi, ypač terapiniu požiūriu, yra vyšnių uogų koteliai. Juose kaupiasi organi­nės rūgštys, randama tanidų, salicilatų, daug geležies ir magnio.Vyšnių lapai nepakeičiami rauginant daržoves, jų dedama j kai kurias gydomą­sias arbatas.

VYŠNIOS GYDO

Vyšnios – puikus dietinis produktas, ku­rį dietologai rekomenduoja valgyti, kai or­ganizmą kamuoja įvairūs negalavimai.

Prinokusių uogų minkštimas ir šviežios vyšnių sultys pasižymi baktericidinėmis, an- tianeminėmis, organizmą stiprinančiomis savybėmis, jos veikia raminamai, kaip na­tūralūs antibiotikai gerina žarnyno veiklą (žudo net dizenterijos lazdeles).

* Šviežios vyšnių uogos gerina virškini­mą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus.

Dėl didelių geležies ir folio rūgšties kiekių, vyšnias rekomenduojama valgyti sergantiems mažakraujyste, hipertonija ir ateroskleroze.Šviežios vyšnios stiprina organizmą, veikia tonizuojamai.

* Vyšnių uogos ir jų produktai skatina poodinę kraujotaką, saugo jungiamąjį audi­nį nuo jį ardančių fermentų, jaunina ir skais­tina odą, veiksmingi gydant parodontozę.

* Gydo reumatinius sąnarių uždegimus bei podagrą. Vyšnių minkštimas, paruoštas su pienu (1:1J veiksmingas sergant artritu, bronchitu, bronchine astma, epilepsija, esant nežymiems psichikos sutrikimams.

* Šviežiose vyšnių uogose yra tartrono rūgšties, kuri efektyviai stabdo organizme angliavandenių virtimą riebalais, todėl jos veiksmingos nutukimo profilaktikai.

* Vyšnių vaiskočių nuoviras skatina šla­pimo išsiskyrimą, jį patariama gerti sergant inkstų akmenlige, virškinamojo trakto ir są­narių ligomis (30 g smulkiai sukapotų vais­kočių reikia užpilti 1 I verdančio vandens, palaikius, kol atvės, nukošti ir per dieną išgerti dalimis).

* Šviežių lapų nuoviras stabdo išorinius ir vidinius kraujavimus. Liaunų vyšnių šakučių nuoviru efektyviai stabdomas viduriavimas.

SVARBU ŽINOTI!

Vyšnių kauliukuose yra nemažai amigdalino. Virškinamojo trakto fermentai iš jo išlaisvina labai nuo­dingą medžiagą ciano vandenilį. Todėl su­valgius daug vyšnių su kauliukais, galima ir apsinuodyti. Ypač tai pavojinga vaikams, nes jie mėgsta valgyti vyšnias su kauliu­kais. Perdirbant vyšnias, jas konservuo­jant, kauliukus būtina pašalinti. Tačiau ga­minamų uogienių ar kompotų skoniui pa­gerinti, galima palikti 15-20 vyšnių uogų su kauliukais.

VYŠNIOS KULINARIJOJE.

Sezono metu šviežias vyšnias neribojant gali val­gyti sveiki bet kokio amžiaus žmonės. Savo racione jas riboti reikėtų tik sergant hiperacidiniu gastritu, turint skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą.

Prieš valgant ar ruošiant vyšnių gami­nių atsargas, jas būtina nuplauti ir nusau­sinti. Jų negalima ilgai laikyti, todėl reikia tuoj pat suvalgyti ar perdirbti. Vyšnias ga­lima užšaldyti – taip bus išsaugota dau­giausia bioaktyvių medžiagų. Iš jų galima spausti sultis, virti uogienes, kompotus, gaminti sirupus, uogas džiovinti, panau­doti kokteiliams, šaltoms sriuboms, kepi­nių įdarams ir kitiems gaminiams.

ŠALDYTOS VYŠNIOS.

Tai vienas op­timaliausių konservavimo būdų, garan­tuojantis mažiausius maistinių ir biolo­giškai aktyvių medžiagų nuostolius.

Nuplautas vyšnias reikia suberti ant sietelio ir nusausinti. Išėmus kauliukus, berti į šaldymui skirtą talpą (dėžutes, sandariai uždaromus maišelius), sluoks­niuojant su trupučiu cukraus kiek pakra- tant, kad liktų mažiau oro. Tuoj pat dėti į šaldiklį ir užšaldyti -23°C temperatūroje. Uogos užšąla per 18-24 val. Laikyti 18^ŪC temperatūroje. Vyšnias galima užšaldyti ir su kauliukais bei koteliais.