Kopūstų auginimas

Kopūstai – viena iš plačiausiai paplitusių daržovių, vartojamų nuo labai senų laikų. Kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir po šiai dienai auga Viduržemio jūros pakrantėse. Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Be bulvių, kopūstai – vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais.

Žinomos 8 kultūrinės rūšys: baltagūžiai, raudongūžiai, Savojos, Briuselio, žiediniai, brokoliai, Pekino, ropiniai. Labiausiai paplitę gūžiniai – baltagūžiai ir raudongūžiai. Pagal vegetacijos periodo ilgį kopūstai skirstomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvus.

Kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui.  Kopūstai geriausiai auga gerai sukultūrintuose vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose.

• Ankstyvoms baltagūžių kopūstų veislėms parenkamos gerai šildomos, greitai džiūstančios aukštesnės vietos;
• Vidutinės vegetacijos kopūstams tinka nusausinti durpynai ir žemesnės priesmėlio ar priemolio dirvos;
• Vėlyvieji kopūstai mėgsta priemolio, priemolio, velėnines, durpines dirvas.

Kopūstus galima daiginti dvejopai: daigykloje ir tik vėliau sodinti į vagas arba sėti tiesiai į vagas.

Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7×7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16 – 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti šaknis, kad nebūtų šaknelė patamsėjusi ir suplonėjęs jos kaklelis, nes tokie daigai nunyksta. Kol sudygsta daigai, dirva nuolat drėkinama.

Kopūstai auginami mėšlu patręštoje dirvoje. Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Puodeliuose išauginti ankstyvųjų veislių daigai po polietileninės plėvelės priedangomis sodinami balandžio 10-15d 40×40cm atstumu. Vėlyvųjų veislių daigai sodinami pirmomis gegužės dienomis 60×60cm atstumu. Vidutinio vėlyvumo kopūstai sodinami alyvoms pražydus.

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Po išsodinimo patartina palieti kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m.  Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienas arba palaisčius, po stipraus lietaus. Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama.  Kartojama kas 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.

Pirmą kartą kopūstus tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Žinoma, visa tai galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.