Žirnių auginimas

Žirniai – vaikų skanėstas. Žinoma, ir ne tik jų. Malonaus skonio, sotūs žirnių grūdeliai – malonus užkandis ilsintis tarp darbų sode. Tačiau yra ne tik tokių, vadinamų gliaudomaisiais, žirniais. Pasaulyje ne ką mažiau paplitę ir ankštiniai, kurie valgomi jaunesni ir su visomis ankštimis – panašiai kaip šparaginės pupelės. Žinoma, ir šie du pagrindiniai žirnių tipai išsiskaido į daug įvairių veislių, kurių skiriasi grūdo grublėtumas, spalva, augalo aukštis, atsparumai šalčiui ir panašiai. Pakalbėsime apie įprasčiausius, gliaudomuosius žaliuosius žirnius, plačiai paplitusius lietuvių daržuose.

Žirniai mėgsta trąšią dirvą, geriausia iš rudens patręštą mėšlu, arba gausiai apdovanotą kompostu. Dirvos humusingumą palaikyti sėkmingai galima ir žirnius mulčiuojant. Žirniai jautrūs tiesioginiams savo konkurentams darže – įvairioms piktžolėms. Tad norint gero derliaus, reikia laiku nuravėti šiuos augalus, ypač ankstyvesniuose augimo fazėse. Čia vėlgi padeda mulčiavimas, arba herbicidai. Sėjant žirnius, vertėtų dažnai keisti dirvą, vengti kaimynystės su dobilais, liucernomis – tai dėl to, jog jų parazitai sėkmingai gali perbėgti pas jūsų žirnius. Geriausia žirniai auga dirvoje, kur rudenį nuėmėte bulvių, agurkų ar pomidorų derlių. Jei ruošiatės žirnius tręšti mineralinėmis trąšomis, taisyklės čia tokios, kaip ir daugeliui augalų – rudenį į dirvą įterpiamos kaliu bei fosforu dirvožemį prasotinančios trąšos, o pavasarį, artėjant sėjai, beriamos azotinės trąšos. Žirniai, kaip turbūt visi ankštiniai, turi simbiotinių bakterijų, fiksuojančių atmosferos azotą, tad šiuo elementu kažkiek sugeba pasirūpinti ir patys.

Žirniu auginimas

Geriausia žirnius sėti anksti, balandžio pirmoje pusėje, kad spėti nors kiek nors aplenkti pagrindinių šių daržovių kenkėją – žirninį straubliuką. Augalui spėjus paaugti ir sustiprėti iki pasirodant šiam vabzdžiui, galima tikėtis žymiai geresnio derliaus. Žirniai sėjami maždaug 5 centimetrų gylyje, geriausia dviem eilėmis vienoje lysvėje. Paaugus vos iki sprindžio aukščio, jau reikia pasirūpinti atramomis. Priklausomai nuo to, ar auginate krūminius, žemesnius žirnius, ar aukštaūgius, pasirinkite ir atramos aukštį. Visgi tai vijoklinis augalas. Žirniams išdygus ir augant, pasirūpinkite, kad jų nenustelbtų piktžolės ir kad dirvos paviršius būtų gana purus.
Priklausomai nuo veislių, orų, dirvos ir priežiūros, žirniai subręsta maistui praėjus maždaug dviem mėnesiams po sėjos, esant geroms sąlygoms, gali pakakti laukti vos pusantro mėnesio. Norint ilgiau mėgautis gliaudomaisiais žirniais, galima juos sėti kas savaitę ar dvi, pradedant balandžio pirmąja puse. Visgi vėliau sėti žirniai, ypač nuo birželio ar net dar vėliau, jau duoda gerokai mažesnį derlių. Na, nebent sugebėsite apsaugoti savo augalus nuo jau minėtų žirninių straubliukų.

Žirnius maistui galima vartoti įvairių stadijų, pradedant dar jaunomis, lengvai sukramtomomis ar sutroškinamomis ankštimis, baigiant visai gerai subrendusiais grūdeliais. Konservavimui geriau tinka jaunesni žirniai, tai pat ir su visomis ankštimis (jaunomis, kol grūdeliai dar maži ir nesubrendę). Gero derliaus ir skanaus!