Pupelių auginimas
Pupelės – mėgstamas augalas ir dėl malonaus skonio jaunų ankščių troškiniuose, ir dėl gerai žiemą besilaikančių subrendusių pupelių, iš kurių gaunasi puiki sriuba. Pupelės pagal tai ir skirstomos – šparaginės, kurių valgomos jaunos ankštys, bei gliaudomosios, kurių valgomos pačios pupelės. Pupelės – labai baltymingas maistas, taip pat jose yra keli pagrindiniai vitaminai: C, PP, B grupės vitaminų.
Pupelės – šiltamėgis augalas, kilęs iš Pietų bei Centrinės Amerikos. Jas sėjant, reikia vengti šalnų (paprastai sėja vyksta gegužės mėnesį), o belaukiant atšilimo, numatytoje daržo vietoje puikiai auga piktžolės, tad pavasarį pupelėm skirtą dirvą gali tekti ne kartą perkasti. Geriausia dirva – humusinga, nerūgšti, gerai, jei prieš metus – pusantrų buvo tręšta mėšlu, geriausia – bulvių. Auginti pupeles toje pačioje vietoje jau du metus iš eilės nėra gerai, nes dirvoje puikiai išsilaiko įvairių ligų sukėlėjai. Dėl ligų rekomenduojama sėklas prieš sėją beicuoti, ar bent jau sausai kokį pusvalandį palaikyti 60 laipsnių temperatūroje.
Norint gerų derlių, pupeles teks tręšti mineralinėmis trąšomis, nes jos reiklios fosforo bei kalio kiekiui dirvožemyje. O šių medžiagų ir komposte, ir mėšle, nėra daug. Derlingumą padidins ir užuovėjoje parinkta vieta, ypač užstota nuo šiaurinių vėjų. Daigai labai jautrūs šalnoms, jeigu jūsų jau sudygtosios, o sinoptikai prognozuoja šaltą naktį – būtinai jas apdenkite ar griebkitės kitų priemonių.
Pupelėms sudygus ir augant, labai sveika kartas nuo karto papurenti dirvą, ypač augimo pradžioje ir po stipresnio lietaus bei imant vešliai augti piktžolėms. Jei mėgstate savo daržus mulčiuoti, tai irgi gali būti išeitis – dirva bus puresnė, šaknims deguonies turėtų pakakti. Vijoklinėms pupelėms teks pasirūpinti atramomis, geriausia gana anksti, geriausia – netgi prieš sėja. Tiesiog kas kokį pusmetrį sukalami kuolai ir aplink jį sėjamos sėklos, pupelės dygdamos ir augdamos susiras tą kuolą ir galės lengvai stiebtis į saulę.
Pupelių vegetacija iki nuėmimo trunka tarp dviejų – trijų mėnesių, priklausomai nuo veislių, orų, dirvos kokybės, šeimininko meilės ir daug kitų priežasčių. Daržuose šparaginės pupelės nurinkinėjamos rankomis atrankiniu būdų, geriausia praėjus 8-10 dienų nuo ankščių užmezgimo. Kai kurių veislių šparaginės pupelės dar tinkamos vartojimui net praėjus trim – keturioms savaitėm po ankšties užmezgimo. Ankštis nurinkinėti reikia kas keletą dienų, per ilgesnius tarpus jos jau gali peraugti ir nebus tokios minkštos. Gliaudomosios pupelės nuimamos kai ankštys pagelsta, o pupelės atrodo subrendusios.
Norint gerai išlaikyti pupeles žiemą, o gal net ne vieną sezoną, reikia gerai išdžiovinti, o laikyti geriausia vėsioje patalpoje, kur temperatūra nesiekia 16 laipsnių šilumos – taip apsaugosite pupeles nuo mažų jomis mintančių vabaliukų lervų. Gero auginimo ir skanių pupelių!
