Šakniavaisinės daržovės – jų auginimas

Šakniavaisinės daržovės sėjamos tiesiog į dirvą, išskyrus salierus, kurių vegetacijos laikas ilgas, todėl auginami daigais.

Burokėliai.

Viena iš svarbiausių šakniavaisinių daržovių yra burokėliai. Vasarą vartojami jų lapai, o vėliau net iki kito derliaus – šakniavaisiai. Žiemą gerai išsilaiko sluoksniuoti su smėliu ar durpėmis. Burokėliai sėjami balandžio mėnesį, ievai sužaliavus, o žiemai skirti – vėliau, apie gegužės vidurį, kad neišaugtų per dideli ir nesumedėtų. Be to, per anksti pasėjus yra pavojus, kad daigus užklups šalnos. Nors burokėliai pakenčia iki  -4 C, šalnas, bet po to tais pačiais metais žydi ir šakniavaisiai būna sumedėję, neskanūs.

Burokėliai geriausiai dera vidutinio sunkumo, gerai įdirbtoje, puveningoje dirvoje. Burokėlių vaisiai – kelios į kamuolėlį suaugusios sėklos. Joms sudygus viename lizde, reikia retinti, paliekant daigą nuo daigo kas 8-10 cm. Rečiau palikti išauga per dideli. 1 g yra 40-60 sėklų. Sėjama eilutėmis kas 30-45 cm. Griovelio gylis – 3-4 cm. Sudygsta per 15 dienų.

Burokėliai prižiūrimi kaip ir kitos daržovės. Svarbu nepertręšti azotu, nes augs į lapus, o šakniavaisiai bus visai maži.

Morkos

Morkos mūsų krašte auginamos seniai. Jose yra cukraus, mineralinių druskų, karotino (provitamino A). Geriausiai auga lengvose, ne per sausose dirvose. Sunkiose molio dirvose būna šakotos. Sėjamos anksti pavasarį, kai tik atšyla dirva, eilutėmis kas 20cm. 1g yra apie 800 sėklų. Norint vienodžiau ir ne per tankiai pasėti, sėklas reikia sumaišyti su smėliu (1:5). Dar geriau jas padaiginti – 10-12 dienų palaikyti smėlyje 18-20 C temperatūroje ir sėti dygstančias. Sėjama 1-3 cm gyliu. Lengvesnėje dirvoje sėjamos giliau, kad nedžiūtų. Sėjos norma – 1kv.m 6-20 g. Senesnių sėklų reikia daugiau, nes jos greitai nustoja daigumo. Vidutiniškai morkų sėklų daigumas būna apie 70%. Pasėtų morkų eilutes reikėtų mulčiuoti, t.y užberti ploną sluoksnelį (apie 1cm) durpių ar komposto, kad dėl lietaus ar laistymo nesusidarytų dirvos plutelė, kuri gležniems morkų daigams trukdo išlįsti į paviršių. Pirmą kartą retinama, kai daigeliai esti 3-4 cm dydžio, antrą kartą – kai šaknys yra 1-1,5 cm storio, paliekant 3-5 cm tarpus. Kad daigai neištįstų, laiku naikinamos piktžolės. Morkų nereikia pertręšti azotu, nes lietingą rudenį jos trūkinėja.

Petražolės,

Būna šakniavaisinės, kaip morkos, ir lapinės, kurių maistui vartojami tik lapai. Auginamos kaip ir morkos. Rudenį nuimamos vėliau už kitas daržoves. Laikomos rūsyje susluoksniuotos su smėliu. Šakniavaisinių petražolių galima po kelias pasisodinti į puodelius ir laikyti ant palangės, kad per visa žiemą būtų žalių lapų. Per ilgas šaknis, netelpančias į indą, galima patrumpinti. Lapinės petražolės į šiltadaržius sėjamos rudenį, kad per žiemą būtų jų lapų, kuriems augti pakanka 5-8 C šilumos.

Pastarnokų mūsų šalyje auginama nedaug, nors tai vertinga daržovė. Jų šakniavaisiai malonaus skonio, tinka, kaip ir morkos, sriuboms, žuvies patiekalams paskaninti. Auginami kaip morkos. Per žiemą gali išbūti dirvoje, tada vartojami anksti pavasarį. Dalis paliekama sėklai.

Salierai – labai vertinga daržovė, turinti daug vitamin, mineralinių druskų ir eterinių aliejų, gerinančių virškinimą. Salierų yra lapinių (vartojami kaip prieskonis agurkų konservavimui), lapkotinių (salotoms) ir šakniavaisinių. Daugiausia auginama šakniavaisinių (šakninių), kurie vartojami mėsos sriuboms, mišrainėms paskaninti.

Kol galima imti derlių, salierai turi augti 180-200 dienų, todėl jie sėjami vasario-kovo mėnesį į šiltadaržius. Sėklos dygsta 15-20 dienų. Daigai pikuojami į dėžutes oer 3 cm. Sodinami į lauką gegužės pradžioje 50×30 cm atstumu. Mėgsta  drėgmę per visa augimo metą. Šakniavaisiai kasami vėlai rudenį ir laikomi rūsyje kaip burokėliai. Lapkotiniai vartojami sezono metu, o rudenį marinuojami.

Griežčiai sėjami sėklomis arba sodinami daigais kaip kopūstai. Auginami 50×30 cm atstumu. Sėklos smulkios – 1 g jų būna 300-400. Gana daigios. Auginami panašiai kaip burokėliai.

Ridikėliai – viena iš labiausiai paplitusių daržovių, vartojama per visus metus, bet labiausiai pavasarį. Norint jų turėti visus metus, reikia parinkti tinkamas veisles ir auginti lauke, šiltnamiuose ar po plėveline priedanga. Kai kurių veislių ridikėliai nuo sėjos užauga per 25-30 dienų.

Lauke ridikėliai sėjami kuo ankščiau (kovo-balandžio mėn.). Pakenčia iki -6 C šalnas. Geriausiai dera puveningoje, purioje dirvoje, patręštoje mineralinėmis trąšomis.

Norint šiltadaržiuose žiemą užsiauginti ridikėlių, juos reikia papildomai apšviesti Elektra. Šviesos jiems užtenka tik kovo pradžioje. Plėveliniuose šiltnamiuose ir po laikinomis priedangomis ridikėlių galima išsiauginti anksti pavasarį, vasarą rudenį ir pries užšąlant. Šaldytuve ridikėliai gali stovėti apie mėnesį.

Ridikėliai temperatūrai nėra reiklūs, pakenčia šalnas iki -3 -6 C. Sėjami kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, kai tik galima įeiti į dirvą.

Lauke sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm pločio tarpueilius, šiltadaržiuose, priklausomai nuo šviesos ir veislės, – 10cm. Eilutėje daigai turi būti per 3-5 cm vienas nuo kito. 1 kv.m. reikia 2-3 g sėklų. Pasirodžius trečiajam lapeliui, dažniau laistoma, kad geriau formuotųsi šakniavaisiai.

Ridikai yra vasariniai ir žieminiai. Pirmieji sėjami balandžio pradžioje ir derlius imamas gegužės pabaigoje. Žieminiai sėjami gegužės pabaigoje, kad neperaugtų, kol bus kasami ilgam laikymui. Sėklos panašios į ridikėlių. Auginami ir laikomi kaip burokėliai.

Ropės – greitai augančios, seniai žinomos daržovės, tik dabar mūsų respublikoje mažai auginamos, nes jas labai puola spragės. Jas reikia sėti, kol dar nėra kenkėjų, t.y. šalpusniui pražydus (balandžio pradžioje) arba gegužės pradžioje, kai spragių, kaip kryžmažiedžių šeimos kenkėjų, sezonas jau būna praėjęs. Auginama panašiai kaip ridikėliai, tik retinama 10-20 cm atsumu.

Valgomosios geteklės.

Ši labai vertinga daržovė Lietuvoje mažai auginama. Šakniavaisio skonis panašus į žiedinių kopūstų. Paliktos žiemoti dirvoje gelteklės vartojamos pavasarį kaip pastarnokai.